Kaip pasakojo Palangos kurorto muziejaus vyriausioji fondų saugotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas Virginija Paluckienė, Palangos kurorto muziejus ir Pavilostos savivaldybė (Latvija) vykdo tarptautinį projektą „Palanga. Pavilosta: Jūros įkvėpta istorija“. „Šio projekto dėka mūsų miesto muziejuje sukurta ir įrengta šiuolaikiška ekspozicija, pasakojanti Palangos istoriją, atskleidžianti skirtingų jos istorijos, ekonomikos, kultūros periodų savitumą, kurorto raidą, supažindinanti su žymiais žmonėmis, kūrusiais ir gyvenusiais Palangoje“, – pasakoja V. Paluckienė.
Muziejaus lankytojų laukia legendomis apipintas veidrodžių kambarys, įspūdingi vėjo vargonų garsai ir nepakartojama kelionė laiku. Lankytojai galės pamatyti kurorto muziejuje ir kituose Lietuvos muziejuose bei privačiose kolekcijose saugomus eksponatus.
Grafų Tiškevičių pėdsakai ir legendos
1824 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras Mykolas Tiškevičius iš generolo Ksavero Niesialovskio įsigijo Palangos valdą su Palangos, Grūšlaukės ir Darbėnų dvarais. Taip prasidėjo grafų Tiškevičių valdymo laikotarpis, trukęs 116 metų.
XIX a. pabaigoje kasmet į Palangą atvykstant vis daugiau vasarotojų, grafai Tiškevičiai vis labiau rūpinosi kurorto sąlygų gerinimu. Grafas Feliksas Tiškevičius iš tėvo paveldėjęs Palangą, 1897 m. pastatė reprezentacinius dvaro rūmus, įkūrė parką. Jo iniciatyva pastatytas 600 vietų teatras, šiltosios ir šaltosios maudyklės, paplūdimio įrenginiai, tokie kaip persirengimo kabinos ir maudymosi vežimai. „Tokį vežimą lankytojai galės pamatyti ir muziejaus ekspozicijoje. Į jį bus galima ne tik įlipti, bet ir jame įrengtoje instaliacijoje nusifotografuoti ir pasijusti praėjusio amžiaus poilsiautoju“, – pasakoja V. Paluckienė.
Grafų Tiškevičių iniciatyva pastatyta vila „Anapilis“, kurioje įsikūręs Palangos kurorto muziejus, garsėja ne tik įstabia architektūra, bet ir legendomis. Viena iš jų yra ta, kad pirmoji vilos savininkė grafienė Sofija Tiškevičienė praktikavo spiritizmą ir vilos bokštelyje įrengtame veidrodžių kambaryje bendravo su vėlėmis. „Sunku pasakyti, ar tai tiesa, istoriniai šaltiniai liudija, kad grafienė buvo pamaldi moteris, bet muziejuje lankytojų pramogai yra atkurtas veidrodžių kambarys, primenantis sklandančias legendas“, – pasakoja V. Paluckienė.
Kita legenda, kuri per vilos restauravimą buvo patvirtinta neginčijamais faktais, yra apie „Anapilio“ bokštelyje veikusius vėjo vargonus. Pasak V. Paluckienės, grafienė S. Tiškevičienė skundėsi silpna sveikata, tad jos nuotaikai praskaidrinti vilos bokštelyje buvo įrengti vėjo vargonai. Vos tik grafienė pasijusdavo prastai, atsidarydavo bokštelio langus ir klausydavo vėjo vargonų muzikavimo. Kad vėjo vargonai buvo, žinojo kone kiekvienas palangiškis, tačiau trūko žinių, kaip jie atrodė ir koks jų veikimo mechanizmas. 2015 m. vykdant „Anapilio“ restauraciją, bokštelyje buvo rasti aštuoni skardiniai būgneliai, po du prie kiekvieno stoglangio krašto. Šios vėjo gaudyklės „gaudė“ pajūrio vėjus ir skleidė neįprastus garsus, derančius prie vilos pavadinimo ir suteikdamos jai dar daugiau mistiškumo. „Restauracijos metu būgneliai buvo atkurti, bet turbūt dėl kai kurių detalių trūkumo neveikia. Norėdami atkurti mistišką, vėjo vargonų skleidžiamą aurą, ekspozicijoje atkūrėme elektroninius vėjo vargonus, kuriuos lankytojai galės patys reguliuoti: pagal norą sustiprinti vėją ir jo kryptį“, – sako muziejininkė V. Paluckienė.
Palanga ir žymios asmenybės
Muziejaus ekspozicijoje esančiame interaktyviame albume bus galima susipažinti su 43 asmenybėmis ir jų asmeniniu ryšiu su Palanga. Pasak V. Paluckienės, Palangai garsėjant kaip patraukliai vasarvietei, kasmet į ją pataisyti sveikatos ir pailsėti atvykdavo įvairūs meno, kultūros, švietimo, politikos ir visuomenės veikėjai. Palanga ir jūra turėjo įtakos S. Nėries, Maironio, M. Valančiaus, E. Bucevičienės kūrybai. Joje lankėsi J. Basanavičius, A. Smetona, R. Badenas-Povelis, A. Mončys, padovanojęs savo kūrinių miestui. Palangoje dirbo pirmoji Lietuvos fotografė moteris P. Mongirdaitė, kūrė dailininkas ir kompozitorius M. K. Čiurlionis bei tapytojas A. Žmuidzinavičius.
Reti ir unikalūs ekspozicijos eksponatai
Ekspozicijos dalyje, kurioje pristatoma Palanga iki grafų Tiškevičių laikotarpio, eksponuojami pajūrio regiono kultūrą atspindintys eksponatai ir archeologiniai radiniai, reprezentuojantys XVII-XVIII a. gyvenimą Palangoje. „Tarp jų – unikalaus, vieno seniausių pasaulyje žaidimų „Malūnas“ lenta, – pasakoja muziejininkė V. Paluckienė. – Šio žaidimo lentų rasta Naugarduke, Karaliaučiuje, Rygoje. Lietuvoje 2014 m. „Malūno“ lentos fragmentą archeologai pirmą kartą aptiko Palangos dvarvietėje“.
Grafus Tiškevičius ir jų gyvenimą bei veiklą ekspozicijoje pristato įvairios fotografijos, atvirukai bei keletas asmeninių grafų Tiškevičių daiktų. Eksponuojamas 1899 m. Palangos parko planas, kurio autorius Versalio nacionalinės aukštosios sodininkystės mokyklos studentas Pjeras Gauberti. Šis ranka pieštas planas panašus į Palangos parko kūrėjo Eduardo Andrė sukurtą Palangos parko projektą „Parc de la Birouta“, tačiau P. Gauberti planas yra detalesnis, spalvingesnis ir šiek tiek papildytas. Manoma, kad jis buvo sukurtas po kelerių metų, kai E. Andrė parengė savąjį.
„Lankytojai turės galimybę pamatyti ir pirmąjį Palangos vaizdų albumą, išleistą 1898 m. Paryžiuje. Jo autorė – pirmoji fotografė Lietuvoje ir asmeninė grafų Tiškevičių fotografė Paulina Mongirdaitė“, – pasakoja V. Paluckienė. Leidinys yra albumams neįprastos formos: susegti septyni ąžuolo lapai, juos išskleidus sudaro vėduoklę. Joje – 25 Palangos vaizdai, sujungti gėlių ornamentais. Albume – jūra, medžiais apaugusios kopos, Birutės kalnas, senoji medinė bažnyčia, vilos, paplūdimys, jūros tiltas ir pirmasis J. Tiškevičiaus laivas „Feniksas“. „Pats albumas bus saugomas vitrinoje, bet lankytojai turės galimybę pavartyti išdidintame makete“, – pasakoja muziejininkė.
Kurortų draugystė
Kaip pasakojo V. Paluckienė, Palangos kurorto muziejus ir Pavilostos savivaldybė (Latvija) nuo 2017 m. vykdo tarptautinį projektą „Palanga. Pavilosta. Jūros įkvėpta istorija“. „Abu miestai, tiek Palanga, tiek Pavilosta, turi nemažai panašumų, jų krantus skalauja Baltijos jūra, kuri darė ir tebedaro didelę įtaką šių miestų raidai ir tradicijoms. Abiejuose miestuose susiformavo panašios žvejybos tradicijos, abu miestai yra kurortinės gyvenvietės“, – sako muziejininkė.
Pasak jos, Pavilostos kraštotyros muziejuje įrengta viena ekspozicinė salė, pristatanti žvejybos tradicijas Pavilostoje, o Palangos kurorto muziejuje įrengta nuolatinė ekspozicija, pristatanti Palangos istoriją, kurorto raidą, grafus Tiškevičius bei supažindinanti su žymiais žmonėmis. Palangos kurorto muziejaus ekspozicijos įrengimo vertė 290 tūkst. Eur.
Palangos kurorto muziejus įsikūręs Palangoje, Birutės alėjoje, 34 a.
