Naujojo muziejaus steigimas buvo įkvėptas Vilniaus arkivyskupijos troškimo pagreitinti istorinio teisingumo atkūrimą ir siekio vertingiausius liturginius objektus pristatyti tinkamu būdu, nepažeidžiant jų sakralumo ir perteikiant religinę, meninę, istorinę objektų prasmę.
Unikalios nuolatinės ekspozicijos šerdimi tapo Vilniaus katedros lobynas. Jį sudaro 988 liturginės vertybės: stebuklais garsėjantys atvaizdai, relikvijoriai, bažnytiniai indai, dauguma iš jų yra votai, šiandien kabantys Vilniaus katedroje.
Nuo to laiko muziejaus fondai gerokai prasiplėtė. Šiuo metu juose sukaupta daugiau kaip 5500 eksponatų, dalis jų buvo pristatyta 50 parodų. Didžiausia ir Lietuvos mastu vertingiausia liturginės tekstilės dalis saugoma Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejaus saugyklose.
2013 m. pradėjo veikti Bažnytinio paveldo muziejaus tekstilės restauravimo dirbtuvės. 10-mečio proga atidaryta Bažnytinio paveldo muziejaus dirbtuvėse restauruotų objektų paroda, liudijanti restauratorių darbo svarbą: iš sudilusių skutų atkurta XIX a. procesijų vėliava, iš nebūties prikelti XVIII a. relikvijoriai ir į vieną visumą sugrąžintos sovietmečiu padalintos kontušo juostos dalys.
Pristatytas Dangaus miestas
Dešimtmečio proga muziejuje atidaroma ir nauja nuolatinė ekspozicija „Dangaus miestas. Vilniaus vienuolijų palikimas Bažnytinio paveldo muziejaus rinkiniuose“.
Ji pristato septyniolikos Vilniaus vienuolijų istoriją ir meno vertybes: nuo pirmųjų XIV a. įsikūrusių vienuolijų – pranciškonų ir dominikonų – iki XVIII a. viduryje į sostinę atvykusių šaričių.
Kai kurių vienuolijų, tarp jų bazilijonų, vizičių, regulinių atgailos kanauninkų, palikimas menkiau išlikęs, ekspozicijoje iliustruojamas tik pavieniais objektais, o benediktinų, bernardinų, jėzuitų istoriją liudija dešimtys eksponatų.
Parodoje galima pamatyti 2017 m. atrastą, jėzuitų 1850 m. sukurtą Šnipiškių koplyčios Jėzaus skulptūrą, per stebuklą Karmelitų ordinui priklausiusioje Šv.Jurgio bažnyčioje išlikusį 1760–1765 m. paveikslą „Švč.Mergelės Marijos ir šv.Juozapo sužadėtuvės“.
Čia eksponuojama ir didžioji Bernardinų bažnyčios monstrancija (XVI a. II pusė–XVII a. pradžia), kuri buvo užkasta vienuolyno darže ir taip išliko per 1655 m. rusų kariuomenės šeimininkavimą Vilniuje.
Meno kelias į bažnyčią
Antroji gimtadienio paroda – „Šiuolaikinio meno keliai į bažnyčias: 1990–2019“.
Joje pristatoma mažiausiai pažįstama ir įvairiai vertinama bažnytinio paveldo dalis, gvildenami vienuolijų, kunigų ir pasauliečių mecenatų nuopelnai, atvėrę šiuolaikinio meno kūrinių kelius į Lietuvos bažnyčias. Taip pat keliami klausimai apie sakralaus meno suvokimą, poreikį, funkcijas ir svarstoma, ką sudėtingi religinio meno keliai ir procesai pasako apie Lietuvos visuomenę.
Šioje parodoje eksponuojami retai viešumoje rodomi Ksenijos Jaroševaitės, Stanislovo Kuzmos, Rimanto Sakalausko, Alfonso Vauros, Vlado Vildžiūno skulptūrų modeliai, Algirdo Dovydėno, Antano Kmieliausko, Nijolės Vilutytės eskizai.
Parodoje aptariami ir bažnyčioms skirti kūriniai: Salvinijos Giedrimienės „Pal. Jurgis Matulaitis“ (1992 m.), Patricijos Jurkšaitytės „Pal. Teofilis Matulionis“ (2017 m.), Vaidoto Kvašio ir Vaidoto Žuko „Kryžiaus kelio stotys“ (1995 m. ir 1996 m.), Petro Repšio Varnių altoriaus reljefų modeliai (2007 m.), sunaikintu laikytas Vlado Urbanavičiaus altorius (1993 m.), Andriaus Zakarausko „Šv.Motina Teresė“ (2017 m.).
Muziejus išsiplėtė
Kalbėti visuomenei apie krikščionišką paveldą, padėti atrasti ir suprasti jo vertingumą – tokia Bažnytinio paveldo muziejaus misija.
Per dešimtmetį muziejus išsiplėtė: 2012 m. Vilniaus katedros požemiai tapo pirmuoju muziejaus lankytinu objektu už jo ribų. Šių metų rudenį atidaryti nauji Arkikatedros požemių maršrutai. Dabar muziejui priklauso ir 2014 m. po ilgų restauracijos darbų vilniečiams ir miesto svečiams atverta katedros varpinė.
Prijungus naujas erdves Bažnytinio paveldo muziejaus lankytojų srautas išaugo dešimteriopai – nuo 4 tūkst. iki 65 tūkst. per metus. Per dešimtmetį jame apsilankė apie 455 tūkst. lankytojų. („Sostinė“)
