Poetas be veido. Taip būtų galima pavadinti XIX a. pradžioje kūrusį Silvestrą Valiūną. Ir tai ne metafora – niekas negalėtų pasakyti, kaip šis poetas atrodė, mat nėra išlikęs nei vienas jo portretas.
Nėra ir daug jo rankraščių. Iki šiol pavyko identifikuoti tik vieną poeto ranka rašytą kūrinį lenkų kalba – eiliuotą laišką Dionizo Poškos svainiui Vincentui Sasnauskiui. Visi kiti jo kūriniai plito skirtingų kalbų ir tarmių nuorašais. Todėl lietuviško S. Valiūno eilėraščio rankraščio pasirodymas lietuvių literatūros tyrinėtojus ir entuziastus turėtų džiuginti.
Iš kunigystės – į Napoleono armiją
S. Valiūnas gimė netoli Raseinių, baigė Raseinių pavieto mokyklos keturias klases, vėliau – Vyriausiąją Vilniaus kunigų seminariją ir įgijo teologijos magistro laipsnį, bet kunigu taip ir nebuvo įšventintas. Kadangi išsižadėjo dvasininko profesijos, nebuvo laukiamas dvaruose – jį nuvylė privilegijuotųjų požiūris į žemesnius visuomenės sluoksnius.
Poetas kartu su akademiniu jaunimu buvo įstojęs į Napoleono armiją, o kai ji patyrė pralaimėjimą prie Berezinos upės, S. Valiūnas grįžo į Žemaitiją ir apsigyveno nuošaliame Aušbikavio kaime. Grįžus į gimtąjį kraštą, didžiąją laiko dalį paskyrė knygoms ir kūrybai, tačiau jei tik kur pasirodydavo, būdavo laukiamas.
Išsilavinimas, sąmojis ir linksmas būdas leido jam būti draugijų pažiba, po Žemaitiją sklido daugybė jo pokštų.
„S. Valiūnas buvo vienas pirmųjų lietuvių rašytojų, poetų, kūrusių lietuvių kalba. Jis rašė ir satyrinę poeziją lenkų kalba bei manoma, kad buvo susijęs su Vilniuje veikusia „Nenaudėlių“ draugija kaip narys provincijoje, nors tai ir nėra iki galo aišku.
S. Valiūnas yra svarbus kaip vienas iš lietuvių literatūros pradininkų. Jis siejamas su vadinamuoju žemaičių kultūriniu sąjūdžiu, nors ir nebuvo aktyviausias to sąjūdžio narys, bet bendravo su Dionizu Poška, vienu to sąjūdžio ideologų“, – sako VU Literatūros katedros prof. dr. Brigita Speičytė.
Vienas žymiausių XIX a. Lietuvos rašytojų D. Poška netgi savaip redagavo „Birutės“ tekstą, būta ir priskiriančių jo autorystę jam. Dainos populiarumas ilgainiui užgožė autorystės klausimus, tačiau neabejojama, kad pirminis tekstas priklausė S. Valiūnui.
Užpildyta kūrybos spraga
Apie S. Valiūną sovietmečiu buvo išleista literatūros tyrinėtojos Reginos Mikšytės studija „Silvestras Valiūnas“ (1978 m.), o dviem metais anksčiau buvo išleistas poeto kūrinių rinkinys „Ant marių krašto“.
„Sukilimų, okupacijų karų ir kitų istorijos negandų nuniokoti archyvai atrodo, slepia dar ne vieną dokumentą, galintį dėkingai papildyti XIX a. lietuvių literatūros bei kultūros istorijos panoramą. Reikia tikėtis, kad jie padės užpildyti dar ne vieną Valiūno biografijos bei kūrybos spragą“, – rašė tyrinėtoja R. Mikšytė.
Jos viltys išsipildė tik dabar, kai buvo atrastas S. Valiūno eilėraščio „Šlovė Bachuso“ rankraštis. Kiek žinoma, tai pirmasis jo eilėraštis lietuvių kalba, jis taip pat rašė ir lenkiškai.
„Šlovė Bachuso“ – tai satyrinis, humoristinis eilėraštis prieš girtuokliavimą. Apie jį žinoma iš anoniminio nuorašo Simono Daukanto liaudies dainų rinkinyje. Jis buvo įtrauktas ir į sovietmečiu leistą liaudies dainų rinkinį 1976 m., tiesa, su tam tikrai nukrypimais nuo originalaus teksto bei iškraipymais.
„Šis kūrinys atitinka tuo metu Lietuvoje ir Vilniuje „Nenaudėlių draugijos“ laikraštyje „Gatvės žinios“ leistas satyras lenkų kalba, nukreiptas prieš girtuoklystę ar vienaip ar kitaip pašiepiančius girtuokliavimą“, – pasakojo prof. dr. B. Speičytė.
Eilėraščio rankraštis bus parduodamas 11-ajame ARS VIA meno ir kultūrinių vertybių aukcione gruodžio 5 d., ketvirtadienį.
„Norėtųsi tikėti, kad šis unikalus rankraštis ras deramą vietą visuomenei prieinamoje privačioje kolekcijoje ar kurioje nors Lietuvos atminties institucijoje – bibliotekoje, o gal muziejuje“, – sakė ARS VIA aukciono namų vadovas Algirdas Petraitis.
Nuo XIX a. plakatų iki LDK žemėlapių
Aukcione bus varžomasi ir dėl kitų retų lituanistinių vertybių. Viena tokių – lietuviškas XIX a. plakatas „Dvasiškas namų palaiminimas“, kurio neturi nei viena Lietuvos biblioteka, muziejus ar archyvas. Kitas toks plakatas, tik prastesnės būklės, saugomas Čikagos Newberry bibliotekoje.
Dėmesį patraukia ir skelbimas apie garlaivių judėjimą tarp Jurbarko ir Kauno, išspausdintas 1892 m. Kaune, Ch. Leivando spaustuvėje. Šiuo vaizdingu maršrutu 1891 m. keliavo ir Lietuvos himno autorius V. Kudirka, aprašęs ir spaudoje paskelbęs tos įsimintinos kelionės įspūdžius.
Dar vienas unikalus lotas artėjančiame aukcione – pirmojo Vilniaus vaizdų fotografo Abdono Korzono nuotrauka, kurioje užfiksuota Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčia 1860–1861 metais.
Tuo tarpu knygų mylėtojus turėtų sudominti retos XVII –XVIII a. lituanistinės knygos, tarp kurių – 1659 m. Amsterdame išleista Celarijaus „Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės aprašymas“, su žemėlapiu ir 20-ties miestų, taip pat ir Vilniaus, planų. Aukcione bus parduodami ir aštuoni originalūs XVII–XVIII a. LDK žemėlapiai.
