Unikalų rinkinį KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutui dovanojo su universitetu draugaujantis vokietis, technikos mokslų daktaras profesorius Volkeris Wittpahlas.
Iš dangaus – bombos ir skrajutės
Karo pabaigoje V.Wittpahlo senelis darbavosi Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės tarnyboje, kuri nukenksmindavo nesprogusias aviacines bombas. Ten būdavo skrajučių vokiečių ir anglų kalba.
„Tai reti egzemplioriai – tokios skrajutės virsdavo makulatūra. Įdomesnius radinius mano senelis pasiliko, taip juos ir išsaugojo. Tarp jų yra ir vokiškų propagandinių skrajučių“, – pasakojo kažkada svajojęs būti istoriku V.Wittpahlas.
Propagandos skrajutės nuklodavo vokiečių miestus po JAV ir Didžiosios Britanijos aviacijos antskryžių. Įtaisytos aviacinių bombų korpuso angose jos išbyrėdavo anksčiau nei užtaisas sprogdavo.
Sąjungininkai nuožmiai daužė Diuseldorfą, Drezdeną, Hamburgą, Keningsbergą, Berlyną. Po kiliminio bombardavimo sugriautų kvartalų valytojai nesprogusiose bombose aptikdavo pluoštus sulankstytų ir apdeguių skrajučių.
Kareivius ragino sudėti ginklus
Britų lakūnai iš orlaivių mėtydavo ir bombas primenančias kasetes su skrajutėmis. Propagandos lapeliai pasklisdavo virš miestų, kai tokios kasetės nedideliame aukštyje automatiškai atsiverdavo.
Iš kasečių byrėdavo ir pasai, skirti vokiečių kariams, kurie sumanytų pasiduoti, jiems buvo žadamos tam tikros apsaugos garantijos. Skrajutėse būta ir melagingų naujienų, suklastotų karių laiškų faksimilių.
Tą patį anksčiau darė į Sovietų Sąjungos teritoriją įžengę vokiečiai – virš fronto linijos ir apgultų miestų barstydavo nacių propagandą. Priartėję prie Maskvos ir Leniningrado, transliavo žinias radijo bangomis ir per garsiakalbius.
Britų ir amerikiečių didžiuliais tiražais spausdinama propagandinė medžiaga buvo skiriama Vermachtui – skrajutėse pavaizduoti žemėlapiai su pokyčiais fronto linijoje, belaisviai, sumaitoti tankai ir pabūklai.
Sovietų armijai priartėjus prie Rytprūsių, daugelis vokiečių net ir nenutuokė, kas vyksta už fronto - namuose ramiai gurkšnojo kavą ir tikėjo isteriška nacių propaganda per radiją apie laikinas nesėkmes Rytuose.
Blondinės laukia sveikų vyrų
Civiliams skirtose sąjungininkų skrajutės – žinios apie tikrąją padėtį fronte. Ten yra ir praktinių patarimų: nurodoma, kokie miestų kvartalai bus bombarduojami, kaip apsisaugoti nuo aviacijos antskrydžių.
V.Wittpahlas nežino, koks buvo tokios propagandos poveikis vokiečiams: „Mano šeima gyveno vietovėje, kuri išvengė bombardavimo. Išlikusios skrajutės – įdomus reliktas, mums pasiekęs rūstus praeities aidas“.
Mokslininkas prisipažino, kad jį sujaudino skrajutė, kurioje pavaizduotas vyriškis, veikiausiai demobilizuotas karys, su ramentais. Užrašas skelbia: „Džentelmenai simpatizuoja blondinėms, bet jos laukia ne luošių, o tvirtų ir sveikų vyrų“.
„Bandžiau įsivaizduoti mūšio lauke sužeistą kareivį, skaitantį tokią skrajutę. Potekstė aiški – nedalyvaukite šiame kare. Kariaujančios šalys, pasitelkdamos net ir blondines, siekė psichologiškai gniuždyti priešininkus“, – kalbėjo V.Wittpahlas.
Savo dovaną jis vertina kaip militarizmo artefaktą: „Tokia propaganda pasirodė per Pirmąjį pasaulinį karą, vėliau jos mastai išsiplėtė. Verta atsigręžti į praeitį, nors informaciniai karai dabar yra kur kas klastingesni, Baltijos šalys tai gerai žino“.
Korėjiečiai negali nusiraminti
„Panašių skrajučių galime aptikti karą išgyvenusių Europos šalių aukcionuose, bet Lietuvoje tokių nėra. Gavome įdomų senosios propagandos reliktų rinkinį“, – V.Wittpahlui už dovaną dėkojo KU profesorius Vygantas Vareikis.
Šiais skaitmeninių technologijų laikais propagandos skleidėjams nebereikia skrajučių iš dangaus mėtyti į kitos šalies teritoriją – informacija žaibiškai platinama internetu, televizijos kanalais.
Tiesa, propagando skrajutės informaciniuose karuose kai kur naudojamos ir šiais laikais – jų neatsisako į dvi valstybes suskaldyto Korėjos pusiasalio aktyvistai. Popierinė agitacija iš pasienio regionų skraidinama balionais.
Šiaurės Korėjos skrajučių aptikta net Pietų Korėjos prezidento Moo Jae In rezidencijos kieme ir gretimose gatvėse. Jose Pchenjanas smerkia Seulą dėl vykdomos „kenkėjiškos politikos“. Ideologiniai priešininkai irgi nesnaudžia.
Pchenjanas netgi pagrasino pabūklais, jeigu Pietų Korėjoje prisiglaudę disidentai ir toliau iš pasienio miestų balionais laidys skrajutes. Seulas suvirpėjo – uždraudė propagandos akcijas saugumo sumetimais.
