Vilniaus paveikslų galerijoje atidarytos parodos „Didžioji gatvė“ sumanymas – sujungti parodą ir gatvę, apie kurią ji pasakoja. Juk būtent Didžiojoje gatvėje ir stovi Chodkevičių rūmai, kuriuose įsikūręs šis Lietuvos dailės muziejaus padalinys.
Tą jungtį kuria ne tik specialios ekskursijos, bet ir pirmą kartą muziejaus istorijoje suteikta galimybė lankytojams apžiūrėti parodą kartu su augintiniais.
Ši vienos dienos akcija vyko spalio 4-ąją, kai minima Pasaulinė gyvūnų diena.
Tą penktadienį muziejuje buvo galima sutikti žiūrovų ne tik su šunimis arba katėmis, bet ir su tokiais egzotiškais augintiniais kaip gyvalazdės.
Apie metus svarbiausiam šalies meno muziejui vadovaujantis dailininkas, buvęs kultūros ministras ir Seimo narys A.Gelūnas atidarydamas Vilniaus jubiliejui skirtą parodą prisipažino, kad nebijo sulaukti priekaištų iš tradicinio muziejaus gerbėjų.
„Kas nors gali pamanyti, kad mes pernelyg smarkiai įsisiautėjome šiuose neoklasikiniuose rūmuose su naujovėmis.
Tačiau noriu priminti, kad nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų mūsų aristokratai, tarp jų ir tie, kurie šiuos rūmus statė, buvo įvairių technologijų mėgėjai“, – sakė direktorius.
Todėl, jo manymu, paroda „Didžioji gatvė“ su ekranais ir garsinėmis instaliacijomis labai tinka Chodkevičių rūmams.
Fotografavosi M.K.Čiurlionis
Ekspozicijos pradžioje senosios fotografijos ir įvairiu metu filmuoti vienos svarbiausių sostinės gatvių vaizdai provokuoja prisiminimus ir kartu bando parodyti, kuo svarbi Didžioji gatvė ne tiktai Vilniaus, bet ir visos Lietuvos istorijoje.
Ja ėjo Valdovų kelias, čia stovi Rotušė, Šv.Kazimiero bažnyčia, cerkvės, didikų rūmai, turtingiausių pirklių namai, žinomų fotografų fotoateljė ir kino teatrai.
Parodoje galima pamatyti ir pirmojo Vilniaus kino teatro afišą, ir populiariausio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fotoportreto originalą. Mat garsus dailininkas ir kompozitorius XX a. pradžioje nusifotografavo ne mažiau garsaus Vilniaus fotografo Stanislawo Filiberto Fleury ateljė Didžiojoje gatvėje.
Ekspozicijoje galima rasti ne tiktai šios legendinės ateljė fotografiją, bet ir brėžinių, leidžiančių įsivaizduoti, kaip ji atrodė iš vidaus.
O kaip XX a. antrojoje pusėje atrodė Didžiojoje gatvėje įsikūrusio tapytojo Algimanto Jono Kuro dirbtuvė, galima ne tik įsivaizduoti, bet ir pamatyti.
Jos atmosfera atkurta vienoje parodos salių, kurioje galima rasti ne tik autoriaus ir jo bičiulių meno kūrinių, bet ir kitų smagiai praleisto laiko liudininkų.
Paveikslas iš Varšuvos
„Kino kronika fragmentiškai parodo Didžiosios gatvės istoriją, jos kaitą, renovaciją ir čia dirbusias ar gyvenusias kūrybos pasaulio asmenybes.
Nuo Sigito Gedos, kuris kalbasi su kompozitoriumi Broniumi Kutavičiumi ant suoliuko priešais Rotušę, iki Rotušėje pašarvoto ilgamečio Dailės muziejaus direktoriaus Prano Gudyno“, – pasakojo parodos kuratorė Margarita Matulytė.
Viena pirmųjų parodos salių skirta būtent Rotušei ir pavadinta „Laisvas oras“.
Tai primena viduramžišką miesto teisės principą, nes miestiečiai būdavo atleidžiami nuo valstietiškų prievolių.
Šioje salėje galima pamatyti vieną svarbiausių parodos puošmenų – Italijoje studijavusio ir kurį laiką Vilniuje gyvenusio iškilaus lenkų tapytojo Marcino Zaleskio paveikslą „Vilniaus rotušė“.
XIX a. viduryje nutapytame darbe – ne vien architektūra. Svarbiausia Vilniaus aikštė pavaizduota su čia vaikštinėjančiais, važiuojančiais ir apsiperkančiais vilniečiais.
Paveikslą parodai paskolino Varšuvos nacionalinis muziejus, nors jis yra nuolatinės ekspozicijos dalis.
Unikalus parodos eksponatas – ir per stebuklą išlikusi, Rotušėje 1511–1654 metais pildyta stora Vilniaus miesto magistrato aktų ir dekretų knyga.
Sukūrė gidą internete
Napoleono Bonaparte’o kariuomenės vadus, apsistojusius Didžiosios gatvės namuose, ir vilniečių viltis, kad prancūzai padės atkurti savą valstybę, primena tų laikų šautuvas.
Apie Chodkevičių, Radvilų, Pacų, Tyzenhauzų ir kitų šioje gatvėje gyvenusių didikų gyvenimo kokybę pasakoja ne tik archeologų atkastos austrių geldelės, bet ir paukščių iškamšų kolekcijos dalis, skaitytos knygos.
Sovietmetį primena ir Didžiojoje gatvėje veikusių Vilniaus modelių namų kūriniai žurnale „Banga“, ir gotikinis rūsys, kuriame prieš tremtį slapstėsi žinomas filosofas, Vilniaus dailės muziejaus direktorius Levas Karsavinas. Rūmų rūsiai pirmą kartą atveriami lankytojams parodos ekskursijų metu.
Lietuvos dailės muziejaus interneto svetainėje galima ne tiktai užsiregistruoti į šias ekskursijas, bet ir rasti išsamų vadovą po Didžiąją gatvę, kuriame – kiekvieno šios gatvės namo ir jo gyventojų istorijos. Spausdintą trumpesnę „Didžiosios gatvės“ gido versiją galima pasiimti apsilankius parodoje.
Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) surengta Lietuvos dailės muziejaus parodų ciklo „Vilniaus gatvės“ antroji paroda „Didžioji gatvė“ veiks iki 2020 m. sausio 12 d.
Didžioji gatvė mena ir F.Dostojevskį
Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565) – vienas įtakingiausių ir turtingiausių XVI a. LDK didikų, jos nepriklausomybės gynėjas, vienas žymiausių reformacijos veikėjų. Lavinosi Žygimanto Senojo dvare Krokuvoje, kur vienas geriausių jo draugų buvo būsimasis karalius Žygimantas Augustas. Lietuvos didysis maršalka, didysis kancleris ir Vilniaus vaivada. Barboros Radvilaitės pusbrolis, prisidėjęs prie jos vedybų su karaliumi. Savo valdoje Didžiojoje gatvėje (Didžioji g. 10) įsteigė evangelikų reformatų koplyčią ir mokyklą.
Konstantinas Sirvydas (apie 1579–1631) – vienas lietuviškos raštijos pradininkų, jėzuitų kunigas, kalbininkas. 1612 m. paskirtas Vilniaus Šv.Jonų bažnyčios pamokslininku, kur sakė pamokslus daugiausia lietuvių kalba. Vilniaus universitete dėstė teologiją, buvo rektoriaus tarėjas. 1629 m. išleido pirmąjį trikalbį lenkų-lietuvių-lotynų kalbų žodyną ir pamokslų rinkinį „Punktai sakymų“. Gyveno jėzuitų profesų namuose (Didžioji g. 34), pamokslavo ir Šv.Kazimiero bažnyčioje.
Josephas Frankas (1771–1842) – gydytojas, medicinos daktaras, meno mecenatas. Į Vilnių atvyko 1804 m. iš Vienos ir apsigyveno name Didžiojoje gatvėje (dabar – Didžioji g. 1). Buvo Vilniaus universiteto profesorius. Jo sumanymu įkurta Vilniaus medicinos draugija, o name kitapus gatvės (Didžioji g. 10) įsteigta Vilniaus universiteto Terapijos klinika, Chirurginė ligoninė, Vakcinacijos ir Motinystės institutai. Garsėjo kaip puikus gydytojas, galėjęs „užuosti“ ligas, taip pat savo žmona – gražuole ir puikia dainininke.
Christina Gerhardi-Frank (apie 1780–po 1832) – dainininkė (sopranas). Dainuoti mokėsi Vienoje pas garsiausius to meto muzikus. Turėdama puikų balsą ir neeilinius sceninius duomenis anksti sulaukė pripažinimo. 1798 m. dainavo J.Haydno oratorijos „Pasaulio sukūrimas“ premjeroje Vienoje (dirigavo pats J.Haydnas), koncertavo su L.van Beethovenu. 1804 m. su vyru gydytoju J.Franku apsigyveno Vilniuje. Jos ir jos vyro pastangomis J.Haydno oratorija „Pasaulio sukūrimas“ 1809 m. vasario 17–18 d. buvo atlikta Vilniuje, Vilniaus rotušėje veikusiame Miesto teatre (dabar – Didžioji g. 31). Koncertas ilgai buvo prisimenamas kaip vienas ryškiausių miesto gyvenimo įvykių.
Jonas Karolis Chodkevičius (1561–1621) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir kultūros veikėjas, vienas žinomiausių XVII a. pr. Europos karvedžių, valdęs rūmus Didžiojoje gatvėje (Didžioji g. 4). Studijavo Vilniaus, Ingolštato ir Padujos universitetuose, lankėsi Venecijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Ispanijoje. 1605 m. mūšyje ties Salaspiliu sutriuškino kelis kartus gausesnę Švedijos karaliaus Karolio IX kariuomenę.
Napoleonas Bonaparte’as (1769–1821) – Prancūzijos imperatorius, pirmosios Prancūzijos Respublikos (1792–1804 m.) revoliucinės armijos vedlys. 1812 m. pradėjęs karinę kampaniją prieš Rusijos imperiją lankėsi Pacų rūmuose Didžiojoje gatvėje (Didžioji g. 7), kur bendravo su jį sužavėjusia rašytoja S.de Choiseul-Gouffier.
Sophie de Choiseul-Gouffier (1790–1878) – pirmoji Lietuvos rašytoja romanistė, rašiusi prancūziškai. Įgijo puikų išsilavinimą, jos piešimo mokytojas buvo J.Rustemas. Užaugo Vilniuje. Dažnai lankydavosi Pacų rūmuose (Didžioji g. 7), kurių dalis priklausė jos tėvui I.Tyzenhauzui. 1812 m. susipažino ir bičiuliavosi su Rusijos imperatoriumi Aleksandru I, susitiko su Napoleonu Bonaparte’u. Keliavo po Europą. Pažinojo rašytojus A.Dumas, A.de Musset, kitas XIX a. kultūros asmenybes. Minima L.Tolstojaus romane „Karas ir taika“. Išleido memuarus, parašė apie 10 istorinių romanų.
Pranciškus Skorina (apie 1490–apie 1541) – spaustuvininkas, knygų leidėjas, spausdinimo LDK pradininkas. 1506 m. baigė Jogailos universitetą Krokuvoje, 1512 m. Padujos universitete eksternu įgijo medicinos daktaro laipsnį. 1517 m. Prahoje turtingų vilniečių remiamas įkūrė spaustuvę. Tarp 1519 ir 1521 m. apsigyveno Vilniuje ir miesto burmistro namuose (Didžioji g. 19). 1522 m. įkūrė pirmąją Lietuvoje spaustuvę.
Fiodoras Dostojevskis (1821–1881) – rašytojas, publicistas, filosofas. 1843 m. baigęs Sankt Peterburgo inžinerijos mokyklą atliko karo tarnybą, vėliau gyveno tik iš literatūrinio darbo. Romanų „Nusikaltimas ir bausmė“, „Broliai Karamazovai“ autorius. Ne kartą lankėsi Vilniuje. 1867 m. su žmona gyveno „Hanos“ viešbutyje (Didžioji g. 20).
