„Toji mintis, kuri skamba mano kūriniuose, yra išsiliejusi senovinėse žemaičių dainose – nuo Nemuno iki Baltijos, nuo Prūsų net iki pat Kuršo. Išgirsi ją Nevėžio ir Dubysos pakrantėse, atskridusią prie ausies rytmečio rasos sparnais, pajusi, kaip ji pasibels tau į širdį vakare, atplaukusi saulėlydžio spinduliais. Tas dainas žemaičių liaudis paveldėjo iš žilos senovės, jų neužmiršta ir dainuoja jausmingai daugeliu balsų, sveika krūtine, išsiilgusia geresnės ateities.
Aš nieko nesukūriau: tokio amžiaus, kai buvau jautrus įspūdžiams, keliavau po Žemaitiją, mane įkvėpė paprastų žmonių dainų dvasia, ir aš ją nejučiomis išliejau visuose savo kūriniuose, saugodamas kaip šventą seniausių laikų palikimą ir kaip akivaizdžiausią įrodymą, kad lietuviams poezija yra įgimta“.
Tai trisdešimtseptynerių metų kompozitoriaus Stanislavo Moniuškos žodžiai iš gydytojo, keliautojo Teodoro Triplino knygos „Kelionės po Lietuvą ir Žemaitiją dienoraštis“. Šiuos žodžius Moniuška ištarė būdamas jau žinomas kompozitorius sukūręs daugybę kūrinių tarp kurių ir garsioji opera „Halka“.
* * *
Pristatome dešimt išskirtinių parodos eksponatų, kuriuos galima pamatyti parodoje „Stanislavas Moniuško (Stanisław Moniuszko) – aštuoniolika kūrybos ir meilės metų Vilniuje“ Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje
1. 1816 m. Varšuvoje išleista Juliano Ursyno Niemcevičius. Śpiewy historyczne [Istorinės dainos] knyga.
Tai – pirmasis būsimo kompozitoriaus muzikos „vadovėlis“. „Pirmąja muzikos suvokimo mokykla man tapo Juliano Ursyno Niemcevičiaus „Istorinės dainos“, atliekamos mano Motinos ypatingai maloniu balsu.“ (Stanislavas Moniuška)
2. 19 a. pab. Šveicarijoje pagaminta cilindrinė muzikinė dėžutė su programuotu Stanislavo Moniuškos kūriniu Prząśniczka [Verpėja].
Tokią muzikinę dėžutę galėjo turėti ir Moniuškos šeima. Išrasta laikrodininko Antoine’o Favre, ši cilindrinė muzikinė dėžutė išpopuliarėjo 1870–1880 m. Tačiau svarbiausia, kad Moniuškos pavardė čia atsiranda greta Johano Štrauso, Richardo Wagnerio ir kitų pasaulinio garso kompozitorių kūrinių.
3. Stanislavo Moniuškos 1849 m. rašytas laiškas šeimai iš Peterburgo po sėkmingo kantatos „Milda“ atlikimo.
Pats muzikas „Mildą“ laikė savo „mylimu vaiku“. Kantata su didžiuliu pasisekimu reprezentavo Moniuškos kūrybą Rusijos imperijos sostinėje. Drauge su kitais kūriniais ji skambėjo dviejuose autoriniuose koncertuose Sankt Peterburge (1849, 1856) ir pelnė žymiųjų rusų muzikos meistrų M. Glinkos, M. Balakirevo, A. Dargomyžskio, A. Serovo aukštą įvertinimą.
„Maloningiausioji Mama Geradare!“ – taip kreipiasi kompozitorius į uošvę, rašydamas laišką iš Peterburgo. „Smalsumo dėlei“ prideda koncerto „išlaidų registrą“ sidabriniais rubliais.
4. Gražus natų Trzech Budrysów [Trys Budriai. Lietuviška baladė] išleistų 19 a. vid. Vilniuje leidimas.
Pasak muzikologės ir teatro istorikės dr. Vidos Bakutytės, „Trys Budriai. Lietuviška baladė“, sukurta 1840 m. pirmą pusmetį, buvo ryški kompozitoriaus romantiko paraiška visais atžvilgiais: pasirinktas Mickevičiaus tekstas, romantikų pamėgtas baladės žanras, istorinė savo krašto tematika. Baladėje pasakojama apie tris lietuvio Budrio sūnus, kurie išėjo kariauti Algirdo, Kęstučio, Skirgailos pulkuose, o iš karo parsivežė ne sidabro ar gintaro, bet žmonas lenkes. Kūrinys artimas Franco Šuberto (Franz Schubert) baladei „Girių karalius“. Santūri jo nuotaika primena ir lietuvių karo bei istorines dainas ir balades.“
5. Dailininko Vincento Slendzinskio 1856 m. piešinys „Repeticija Stanislavo Moniuškos namuose Vilniuje“.
„Meile ir muzika gyvenusio Moniuškos kūryboje meilės tema itin ryškiai atsiskleidė Vilniaus laikotarpiu. Vokalinės meilės lyrikos kupinas didelės apimties Moniuškos dainų rinkinys „Namų dainynas“. Daugelį jame esančių dainų muzikas aptardavo su žmona Aleksandra, rinkdavo joms tekstus ir kartais juos taisydavo, fiksuodavo gimstančias muzikines mintis skambindami fortepijonu“ – rašo dr. Vida Bakutytė
6. 18 a. nežinomo dailininko paveikslas „Šv. Cecilija, muzikų globėja“.
1854 m. kompozitorius įsteigė šv. Cecilijos draugiją, kurios nariais tapo nemaža muzikos mėgėjų. Pirmųjų draugijos metinių iškilmėms Stanislavas Moniuška parašė ketvirtąją „Aušros Vartų Švenčiausiosios Mergelės Litaniją“. Jų metu opusą atliko draugijos choras ir orkestras, sudarytas iš miesto muzikantų. 1858 m., kompozitoriui išvykus iš Vilniaus, po metų draugija nutraukė veiklą.
7. Varšuvoje išleista IV Aušros Vartų Litanija.
Paskatintas poeto Adomo Mickevičiaus bičiulio Tomo Zano, Stanislavas Moniuška sukūrė 4-ias „Aušros Vartų Švenčiausiosios Mergelės Litanijas“. Trečiąją Litaniją kompozitorius dedikavo didžiajam operos burtininkui Džoakinui Rosiniui, kurio rūpesčiu 1862 m. Paryžiuje buvo išleistas jos klavyras. Tai vienintelė Litanija, išspausdinta autoriui gyvam esant.
8. 1860 m. operos „Halka“ afiša, liudijanti jau keturių veiksmų lenkų tautinės operos pastatymą Vilniaus miesto teatre.
Šios operos sceninis gyvenimas prasidėjo Vilniuje: 1848 m. sausio 1 d. Miulerių namų koncertinėje salėje atlikti jos fragmentai. 1854 m. dviveiksmė „Halka“ pastatyta Vilniaus miesto teatro scenoje (nuo XIX a. vidurio Miesto teatras veikė spektakliams pritaikytose patalpose Rotušėje).
9. 1858 m. Varšuvoje išleistas operos Halka III ir IV veiksmo klavyras.
Dar prieš „Halkos“ premjerą Varšuvoje, Moniušką aplankė leidyklos Leipcige atstovas, siūlydamas 1000 sidabrinių rublių už „Halkos“ klavyro išleidimą. Čia pat sumokėjo grynaisiais. Moniuška apstulbintas tokios sėkmės, rašė žmonai: „Tai šitaip, mano Omka! Tavo Gucia iki šiol savimi netiki – ir miega su tais pinigais, ir pabudęs tuoj po pagalve apčiupinėja“ [...] Maldauju Tave, mano širdele, nieko apie tai neprasitark – net ir miegodama, kol grįšiu.“
10. Išskirtinė parodos intriga – interaktyvi natų knyga, kai „vartant“ suskaitmenintas natas skamba jose užrašyti kūriniai.
Kviečiame „pavartyti“ interaktyvią Stanislavo Moniuškos natų knygą ir pasiklausyti kompozitoriaus kūrinių. Jūsų dėmesiui aštuoni kūriniai: Halkos arija iš operos „Halka“, Jonteko rečitatyvas ir daina iš operos „Halka“, preliudas F-dur, „Znasz-li ten kraj?“ („Ar žinai šalį tą?“), „Zosia“, Mazurka D-dur, „Kozak“ („Kazokas“), „Trzech Budrysów“ („Trys Budriai“). „Vartant“ skaitmenines natas skamba garso įrašai iš Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinių. Įraše panaudotos Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje saugomų eksponatų bei Stanislavo Moniuškos kūrinių natų kopijos, taip pat „Aušros Vartų“ ir „Šv. Jonų bažnyčios ansamblio“ litografijų kopijos iš Jono Kazimiero Vilčinskio albumo.
* * *
Parodoje pagrindinis dėmesys skiriamas laikotarpiui, kai kompozitorius kūrė, dirbo ir gyveno Vilniuje. Vilniuje kompozitorius sukūrė jį išgarsinusius kūrinius. Atskira tema iškyla lietuviška tematika sukurti kompozitoriaus kūriniai – baladė „Trys Budriai“, kantatos „Milda“, „Nijolė“ ir „Krūminė“ (nebaigta). Vilniuje kompozitorius sukūrė keturias „Aušros Vartų litanijas“, didelio populiarumo sulaukusį „Namų dainyną“, operą „Halką“ tapusią lenkų tautine opera bei kitus kūrinius.
„Vilniaus istorija neįsivaizduojama be Stanislavo Moniuškos, kaip Stanislavo Moniuškos biografija – be Vilniaus. Visa menininko veikla Vilniuje buvo reikšminga Lietuvai ir pačiam kompozitoriui: Vilniaus miesto teatro orkestro vadovas, Šv. Jonų bažnyčios vargonininkas, daugybės labdaros, autorinių ir kitokių koncertų bei spektaklių organizatorius ir dalyvis, orkestrų dirigentas, muzikos publicistas, natų leidėjas, muzikinių kolektyvų steigėjas; šiuo laikotarpiu jis tapo pripažintas ir gerbiamas kompozitorius Lietuvoje, išgarsėjo Rusijos imperijos sostinėje“, - teigia muzikologė dr. Vida Bakutytė.
Stanislavo Moniuškos kūryba yra svarbi Lenkijos, Baltarusijos, Lietuvos muzikinės kultūros paveldo dalis, savitas reiškinys europiniame, romantizmo muzikos kontekste.
Parodoje eksponuojami su kompozitoriaus gyvenimu susiję dokumentai (rankraščiai, gaidos, leidiniai, laiškai ir kt.), portretai, operos „Halka“ pastatymų Vilniuje afišos, nuotraukos, autentiški XIX a. kostiumai iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos, kuriuos muziejui paskolino „Alexandre Vassiliev fondas“ ir kiti eksponatai.
Eksponatus parodai taip pat skolino Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos literatūros ir meno archyvas, Červenės rajono krašto muziejus (Baltarusija) bei privatūs asmenys.
Ši paroda – tai muziejaus dovana kompozitoriaus 200-ųjų gimimo metinių proga.
Parodos uždarymo renginiai spalio 26 d.
12.00-13.00 ekskursija-pokalbis su muzikologe ir teatro istorike dr. Vida Bakutyte Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje parodoje „Stanislavas Moniuško (Stanisław Moniuszko) – aštuoniolika kūrybos ir meilės metų Vilniuje“
13.30-14.30 ekskursija Vilniaus senamiestyje „Stanislavo Moniuškos Vilnius“. Ekskursiją veda gidas Donatas Jokūbaitis
Visi parodos „Stanislavas Moniuško (Stanisław Moniuszko) – aštuoniolika kūrybos ir meilės metų Vilniuje“ uždarymo renginiai nusipirkus specialų parodos bilietą už 1 eurą.
