Pirmasis Istorijų festivalis, kurį inicijavo projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programa „Atminties biuras“, įvairiose miesto ir jo apylinkių vietose vyks spalio 17–24 dienomis.
Prie šios idėjos prisidėjo daugiau nei kelios dešimtys partnerių ir bendraminčių – muziejai, teatrai, bendruomenės, menininkai, istorikai – visi tie, kurie tiki, kad Kaunas ir Kauno rajonas pilni nepaprastų istorijų.
Bylos apie vietos dvasią
Pusšimtį renginių programoje aprėpęs festivalis lankytojus kvies leistis į kelionę per ilgą miesto gyvavimo istoriją nuo seniausių laikų, tarpukario, Antrojo pasaulinio karo iki pat šių dienų.
„Šis festivalis bylos apie vietos dvasią: apie tai, kas mūsų aplinką daro gyvą, unikalią, savą, į kurią norisi grįžti, kurioje jautiesi kaip namie.
Manome, kad istorijos ir jų pasakojimas turi didelę galią, jos padeda susikalbėti, geriau pažinti save ir kitą“, – sakė viena iš Istorijų festivalio iniciatorių, „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ kuratorė Daiva Citvarienė.
Festivalyje savo istorijomis dalytis galės visi.
Dauguma renginių bus pritaikyti ne tik šeimoms su vaikais, jaunimui ir senjorams, bet ir užsieniečiams bei turintiems klausos negalią.
Istorijas dainuos ir gros
Didysis Istorijų festivalio atidarymas spalio 18 d. vyks senosiose Kauno kapinėse, vadinamajame Ramybės parke. Šios ypatingos vietos istorijas išdainuos „Istorijų choras“, suburtas dirigentės Danguolės Beinarytės. Muzikinę kantatą „Ramybės, ramybės...“ sukūrė kompozitorius Vidmantas Bartulis ir rašytoja Daiva Čepauskaitė.
Ramybės parkas festivalio dalyvius kvies visą savaitę – čia, keturių konfesijų sankryžoje, veiks iš Kauno kilusios britų menininkės Jenny Kagan šviesos ir garso instaliacija „Pavėjui“, bus pristatyti interaktyvūs maršrutai, gatvės meno kūriniai, atvirų durų dienas bei ekskursijas rengs musulmonų ir stačiatikių bendruomenės, Kauno bienalės menininkas pristatys interaktyvią papildytos realybės skulptūrą.
Vienas pagrindinių, kartu ir jautriausių festivalio renginių – „Paskutinis koncertas“ – laukia spalio 20 d. Ši diena festivalio organizatorių jau pakrikštyta Didžiuoju sekmadieniu.
Nedaug kas žino, jog Antrojo pasaulinio karo metu Vilijampolės gete talentingi muzikantai susibūrė į orkestrą, kuriam vadovavo garsus tarpukario muzikantas Misha Hofmekleris. Orkestrui atminti skirtame renginyje Kauno miesto simfoninis orkestras (dirigentas Vilmantas Kaliūnas), be kitų kūrinių, atliks ir Kauno gete sukurtą Pierce’o Haido „Geltonąją simfoniją“. Geto istoriją pasakos Vytauto Didžiojo universiteto vaidybos studentai, „Kaunas 2022“ ambasadorė Bella Shirin. Libreto autorė ir režisierė – Agnė Dilytė.
Įžanga į Kauno paslaptis
Per savaitę festivalio istorijos pasklis ne tik po visą miestą, bet ir po Kauno rajono gyvenvietes. Kauno miesto muziejus kvies prisiminti verslųjį dešimtąjį dešimtmetį, ragins atnešti tuos laikus menančių daiktų ir dalytis šio dešimtmečio istorijomis. Be to, festivalio istorijos užklups ir „Caffeine“ kavinėse, kurių lankytojai ant specialių festivalio atvirukų galės užrašyti ir savo atsiminimus.
Šeimos, jaunimas ir senjorai bus kviečiami dalyvauti profesionalių istorijų pasakotojų pasirodymuose, ieškoti Kauno slibino, belstis į tarpukario butus, vartyti dulkėtas knygas, tyrinėti ne tik miesto, bet ir kitų šalių kvapus ir skonius.
Naujai į savo istoriją pažvelgs Istorinė Prezidentūra, pasitelkusi profesionalius aktorius, Maironio literatūros muziejus dalysis pasakojimais, menančiais ne tik Maironį, bet ir vaikų darželį ir „Pegaso“ barą, o Kauno moksleiviai pakvies jaunimą į „Istorijų slemą“.
Nuo Aleksoto iki Kauno marių dugno, nuo priešistorinių laikų iki šiuolaikinės sostinės – atrodo, kad pirmasis Istorijų festivalis taps tik įžanga į tai, ką iš tiesų slepia Kaunas.
