Praėjusio amžiaus viduryje čia buvo įrengta Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos senųjų leidinių saugykla, kurioje sovietiniais ir vėlesniais laikais saugotos knygos bei kiti literatūriniai leidiniai – bažnyčia vadinta Knygų rūmais.
Išvysti šią ypatingą vietą iš vidaus vilniečiai turėjo labai mažai progų. Spalio 3-5 dienomis Vilniuje vyksiančios parodos „Menas interjerui 2019“ metu apie legendomis apipintą bažnyčią bus galima sužinoti gerokai daugiau.
Nuotraukose – šventovės užkulisiai
Paskutinįkart Šv. Jurgio bažnyčios durys lankytojams buvo atsivėrusios 2017 metais, kai čia vyko literatūrologo Mindaugo Kvietkausko esė rinkinio „Uosto fuga“ pristatymas. Tada Knygų rūmai buvo jau iškraustyti.
Unikalią jų aplinką meninėse fotografijose užfiksuoti spėjo tik fotografas Raimondas Paknys. Autoriaus 2016 metais darytos nuotraukos šiandien yra bene vienintelė galimybė pažvelgti į paslaptimis ir didybe alsuojančios vietos užkulisius, kai joje dar karaliavo knygos.
Spalio 4 dieną, penktadienį, 17.15 – 18.00 val. „Litexpo“ (2 salėje) organizuojamas R.Paknio parodos „Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčia – Knygų rūmai“ pristatymas ir diskusija apie Knygų rūmus (dalyvaus humanitarinių mokslų dr. Dalia Vasiliūnienė, ilgametė Knygų rūmų darbuotoja Rūta Eglinskienė, R. Paknys, ves menotyrininkas Saulius Pilinkus).
Madingiausia Vilniaus bažnyčia
Šią bažnyčią XVI a. Radvilų valdose pastatydino Vilniaus vaivada ir Lietuvos kancleris Mikalojus Radvila kaip padėką Viešpačiui ir Dievo Motinai už pergalę prieš totorius Klecko mūšyje (1506).
Gotikinę bažnyčią sunaikinus gaisrui, XVIII a. vididuryje toje pat vietoje Naugarduko vaivados Jurgio Radvilos iniciatyva buvo beveik iš naujo pastatyta vėlyvojo baroko stiliaus šventovė. Statyboms, tikėtina, vadovavo architektas ir skulptorius Pranciškus Ignotas Hoferis, be kita ko, Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčios interjero autorius.
Bažnyčios skliautai ir vienuolių choro sienos buvo dekoruoti sienų tapyba, vaizduojančia šv. Jurgio gyvenimo ir kankinystės scenas, taip pat geradarių Radvilų ir, manoma, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Zigmanto III Vazos (1566–1632) portretais.
Laikotarpiu tarp dviejų pasaulinių karų, anot Česlavo Milošo, tai buvo „madingiausia Vilniaus bažnyčia“.
Rinko beglobes knygas
Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, 1945 m. kovo 29 d. Lietuvos TSR Liaudies komisarų taryba priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos TSR Knygų rūmų įsteigimo“. Šv. Jurgio bažnyčioje ir karmelitų vienuolyno patalpose 1946-aisiais įkurti Knygų rūmai ėmėsi rinkti, tvarkyti ir saugoti lietuviškus, Lietuvoje leistus kitakalbius ir lituanistinius spaudinius.
Pirmieji Knygų rūmų darbuotojai, vadovaujami direktoriaus Antano Ulpio, pokariu važinėjo po Lietuvą ir rinko beglobes knygas iš kultūros ir švietimo įstaigų, religinių bendruomenių, pavienių asmenų, dvarų, vienuolynų, muziejų.
Iki 2017 m., kai Knygų rūmai buvo uždaryti ir grąžinti Bažnyčiai, čia buvo sukaupta knygų nuo XVI a. iki šių laikų: religinės ir grožinės literatūros, žinynų ir žodynų, enciklopedijų, įvairių mokslo šakų veikalų ir vadovėlių anglų, rusų, lenkų, prancūzų, lotynų, jidiš ir hebrajų, vokiečių, latvių, estų kalbomis.
Į Knygų rūmų saugyklą pateko 364 Toros. Įvairiais keliais čia atsidūrė 12 inkunabulų, vienas jų – iš Žygimanto Augusto bibliotekos, taip pat Mikalojaus Rėjaus išversta „Postilė“ (1594), „Rituale Sacramentorum“ (1691) su lietuviškais liturginiais tekstais, Jono Berento redaguotas pirmasis visos Biblijos vertimas (1735), „Mokslas skaytima raszta lietuwiszka diel mazu wayku kuremi padieti ira wisoki mokslay krykscioniszki“ (1790) ir daugybė kitų retų leidinių.
„Menas interjerui 2019“ – tai spalio 3-5 dienomis „Vilniaus galerijos“ organizuojama paroda, kuri jau antrus metus taps renginio „Baldai Interjeras Dizainas“ dalimi ir šiais metais supažindins lankytojus su legendomis apipintais Vilniaus kultūriniais reiškiniais bei kvies apžiūrėti ir įsigyti žinomų Lietuvos menininkų darbų. Visą parodos „Menas interjerui 2019“ renginių programą rasite puslapyje www.menasinterjerui.lt.
