Pirklių sąjungai – šimtmetis
Paminklinį ženklą Danės skvere, kur anksčiau stovėjo jugendo architektūros stiliaus Biržos pastatas, atidengė jubiliejinę sukaktį pažyminčių Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) atstovai. Jie savo organizacijos ištakas sieja su dar XVIII amžiaus viduryje susivienijusių uostamiesčio pirklių veikla.
Klaipėdoje verslo savivalda įsigalėjo anksčiau nei Didžiojoje Lietuvoje – Kauno prekybos ir pramonės rūmai pradėjo veikti tik 1925 metais. Tokie rūmai buvo įkurti ir Lenkijos okupuotame Vilniaus krašte“, – skirtingų epochų ir verslo tradicijų bendrystės jungtį per iškilmes Danės krantinėje prie Žvejo paminklo akcentavo KPPAR generalinio direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro – viena jubiliejinio ženklo idėjos sumanytojų.
Prūsijos karalystei priklausiusioje Klaipėdoje, tuomet vadintoje Mėmeliu, pasikeitus įstatymams, vietinių pirklių korporacija 1897 metais buvo pertvarkyta į Prekybos rūmus. Svarbesnį juridinį statusą įgijusi organizacija jau galėjo prisaikdinti ekspertus, vertinti eksporto ir importo prekių kilmę, prisidėti pildant prekybos registrą.
Biržos rūmai – garbinga vieta
Senojo Mėmelio pirkliai posėdžiaudavo taisyklingo aštuonkampio formos Biržos pastate prie Danės. Plokščią jo stogą puošė frontonai. Išgyvenęs miestą nusiaubusį didįjį gaisrą fechverkinis Biržos pastatas 1856 metais buvo nugriautas, jo vietoje iškilo naujas – mūrinis ir daug didesnis.
Biržos rūmuose veikė skaitykla, į kurią periodinė spauda, knygos atkeliaudavo visų Europos kraštų. Čia buvo leidžiama lankytis visiems miestiečiams, įvairių religinių konfesijų atstovams. Pirkliai priglausdavo atvežtines dailės parodas, įsileido į savo patalpas ir miesto telegrafą.
Klaipėdos pramonės ir prekybos rūmų (vok. Memeler industrie und handelskammer) valdymo organų rinkimų statutai pasikeitė XX amžiaus pradžioje. Rūmų veikla išsiplėtė į miesto apylinkes, aprėpė ir kaimiškąją Šilokarčemos apskritį. Vėl rekonstruotas Biržos pastatas virto pagrindine krašto pirklių ir pramonininkų buveine.
Įspūdingų Biržos rūmų viduje per du aukštus buvo įrengta erdvi posėdžių ir viešųjų renginių salė, papuošta taiką ir teisingumą simbolizuojančiomis skulptūromis. Ant sienų kabojo nusipelniusių miesto pirklių, pramonininkų, karalienės Luizės ir kitų Rytprūsių monarchų portretai.
Sunkmečiu leido savus pinigus
Klaipėdos kraštą atskyrus nuo Vokietijos, popierinės reichsmarkės 1919 metais buvo paženklintos specialiais spaudais. Kraštą administruojant prancūzų legionieriams, Pramonės ir prekybos rūmų pastangomis, gavus Antantės leidimą, Miunchene išspausdinti nauji banknotai notgeldai - sunkmečio pinigai (Notgeld vokiškai – pinigas ir reikalo, iš bėdos).
Piniginis vienetas Mėmelando markės galiojo tiktai Klaipėdos krašte 1919 –1923 metais. Vieną markę sudarė iš 100 pfenigų. Buvo išleista ir antroji 1-100 markių vertės popierinių pinigų serija. Ji išsiskyrė geresne poligrafija, patrauklia ir spalvinga išvaizda, labiau priminė atvirukus.
Notgelduose pavaizduoti miestelių ir kaimų vaizdai, herbai, žemėlapiai, istoriniai įvykiai, mitai. Tokie Klaipėdos krašto popieriniai pinigai jau turėjo vandens ženklus.
Pirmojo pasaulinio karo metais vietine valiuta (kriegsgeldais – karo pinigais) naudojosi ne tiktai Klaipėda, bet kiti Mažosios Lietuvos miestai – Šilutė, Rusnė, Stalupėnai, Tolminkiemis, Eitkūnai. Monetos buvo gaminamos iš pigių, karo reikmėms netinkamų metalų – geležies, cinko, aliuminio, net keramikos ir porceliano.
Vokietiją 1923 metais užgriuvusi hiperinfliacija smogė ir Klaipėdos kraštui - ūkininkai nebenorėjo pardavinėti produktų už smukusią markę. Sparčiai augant prekių ir paslaugų kainoms, notgeldai tapo beverčiais - magistratas tiesiog nespėdavo spausdinti popierinių banknotų. Mažlietuviai notgeldais klijuodavo savo būstų sienas.
Lietuvoje 1922 metų pabaigoje buvo įvestas litas. Po Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 1923 metais litai pakeitė vargo pinigus - Mėmelio markes.
G.Nausėda smerkia lengvatas
Raiškiu tarpukario Klaipėdos architektūros akcentu tapę Biržos rūmai su laikrodžio bokštu sugriauti per Antrąjį pasaulinį karą. Danės krantinėje valant griuvėsius, visų senųjų pastatų liekanos buvo sulygintos su žeme.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos padaliniams didžiuosiuose miestuose nemokamai suteiktos patalpos. Tiesa, ši išskirtinė lengvata neseniai buvo panaikinta vienu iš pirmųjų naujojo šalies prezidento Gitano Nausėdos dekretu.
Verslininkus toks sprendimas nuvylė, tačiau G.Nausėda įsitikinęs, jog bet kokios išimtys visuomeninėms organizacijoms netoleruotinos – pasak jo, ir verslo asociacijos privalo veikti vienodomis sąlygomis.
Ar gaivins sunaikintą paveldą?
„Mūsų organizacija – didžiausias Vakarų Lietuvoje nevyriausybinis, nepolitinis, nešakinis, ne pelno siekiantis verslininkų savivaldos darinys, vienijantis didžiausias įmones, vidutinio bei smulkaus verslo atstovus“, – pažymėjo V.Kažuro.
Klaipėdoje jau pasigirsta balsų, ar nevertėtų Biržos rūmus atstatyti, kaip ir kitą per karą nugriautą senamiesčio vertybę – Šv. Jono evangelikų ir liuteronų bažnyčią. Tuomet nuskurdinta Danės krantinė atgautų autentišką išvaizdą. Miesto savivaldybė tokios galimybės dar nesvarstė.
KPPAR veiklos šimtmetis iškilmingai pažymėtas Klaipėdos valstybiniame dramos teatre. Aktyviausiems organizacijos nariams įteikti apdovanojimai – sidabrinė „Darbo žvaigždė“ ir Padėkos ženklas.
