Žydų mokslinių tyrimų institutas (YIVO) buvo įkurtas 1925 m. Vilniuje ir Berlyne.
Pagrindinis šio pasaulietinio instituto tikslas buvo rinkti medžiagą, registruoti ir tirti žydų gyvenimo praeitį ir dabartį, ypač jidiš kalbą ir kultūrą, ugdyti mokslo darbuotojus.
Instituto tarybos garbės prezidiumą sudarė Albertas Einsteinas, Sigmundas Freudas, Simonas Dubnowas, kiti garsūs mokslininkai. Mokslinę veiklą institutas vykdė filologijos, istorijos, ūkio statistikos, psichologijos ir pedagogikos mokslų srityse, kurios galėjo remtis surinktu archyvu, biblioteka, muziejumi ir bibliografiniu centru.
„Popieriaus brigados“ žygiai
1925–1939 m. Vilniuje YIVO sukaupė didžiausią pasaulyje biblioteką ir archyvą Rytų Europos žydų gyvenimo tematika, kuriame buvo daugiau kaip 220 tūkst. leidinių kartoteka, daugiau kaip 40 tūkst. knygų, keletas tūkstančių rankraščių ir autografų, daugiau kaip 10 tūkst. žydų periodinių leidinių, apie 100 tūkst. plakatų, lankstinukų ir ataskaitų.
Teatro muziejus sukaupė apie 100 tūkst. tautosakos vienetų (priežodžiai, papročiai, dainos ir kt.) kolekciją. Žydų mokslinių tyrimų institutas plėtėsi, 1933 m. persikėlė į naują pastatą (A.Vivulskio g. 18).
YIVO veiklą nutraukė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas. Tuo metu Kopenhagoje viešėjęs YIVO įkūrėjas ir direktorius Maxas Weinreichas persikėlė į Niujorką, YIVO filialas 1940 m. oficialiai paskelbtas pagrindiniu institutu ir jis tęsė veiklą.
Lietuvoje prasidėjus nacių okupacijai apie 20 žydų iš Vilniaus geto (vadinamoji popieriaus brigada) kasdien buvo priversti dirbti YIVO bibliotekoje: atrinkti svarbiausius dalykus išvežti į Vokietiją, o likusius palikti perdirbti popieriaus fabrike.
„Popieriaus brigados“ nariai, rizikuodami gyvybe, knygas ir dokumentus slėpė YIVO palėpėje, perduodavo į miestą ar slapta išnešdavo ir slėpdavo gete.
Į Vokietiją išvežta Žydų mokslinių tyrimų instituto archyvo dalis po karo buvo rasta Ofenbache ir 1947 metais perduota Niujorko YIVO filialui. Vilniuje paslėpti ir griuvėsiuose rasti YIVO archyvo spaudiniai ir rankraščiai tapo įkurto Žydų muziejaus pagrindu.
Muziejų 1949 m. likvidavus archyvas atiteko Lietuvos ministrų tarybos Valstybinio spaudos komiteto Lietuvos knygų rūmams. Unikalius dokumentus išgelbėjo ilgametis (1946–1980) Knygų rūmų direktorius Antanas Ulpis (jis daug dėmesio skyrė senovinių knygų rinkimui iš nykstančių dvarų, kitų bibliotekų), paslėpęs juos Knygų rūmams priklausiusioje Šv.Jurgio bažnyčioje įrengtoje saugykloje.
Galima rasti internete
Iš Knygų rūmų išlikęs YIVO archyvas drauge su kitais dokumentais buvo perduotas trims atminties institucijoms ir šiuo metu saugomas Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bei Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.
Į tuometę Lietuvos SSR mokslų akademijos biblioteką YIVO archyvo dalis pateko 1988 m. drauge su Vilniaus arkivyskupijos dokumentų kolekcijos rankraščiais. Tvarkant gautus dokumentus buvo suformuotas atskiras Žydų mokslinių tyrimų instituto fondas.
Išsamesni tyrimai prasidėjo tik prieš kelerius metus, kai buvo pradėtas bendras projektas su Niujorko YIVO institutu. YIVO ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka 2018 m. gegužės 7 d. pasirašė sutartį dėl bibliotekoje saugomų YIVO dokumentų restauravimo, aprašymo ir skaitmeninimo pagal projektą „Edvardo Blanko Vilniaus kolekcijos“. Šiuo metu dokumentai prieinami internete.
Parodą papildė nuotraukos
Parodoje siekiama pristatyti Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomo Žydų mokslinių tyrimų instituto fondo turinį ir jo įvairovę.
Fondą sudaro 204 vienetai, suskirstyti į 16 sisteminių grupių.
Ši kolekcija apima beveik pusantro šimto metų laikotarpį (1803–1943) ir daugiausia atspindi Vilniaus žydų bendruomenės istoriją.
Pusę fondo sudaro žydų švietimo įstaigų archyviniai dokumentai: Vilniaus žydų mokytojų instituto (beveik trečdalis viso fondo), Vilniaus rabinų mokyklos, Vilniaus valdinio švietimo, kitų švietimo organizacijų korespondencija, finansinės apskaitos knygos, posėdžių protokolai, dėstytojų asmens bylos, auklėtinių pažangumo žurnalai, charakteristikos.
Likusi fondo dalis kur kas įvairesnė. Čia saugoma paties YIVO archyvo dalis, Vilniaus žydų bendruomenės (sinagogos, leidyklų, ligoninių) ir kitų Lietuvos miestų (Kauno, Telšių) žydų gyvenimą atspindintys dokumentai.
Unikaliausia fondo dalis – žydų turto konfiskavimo dokumentai. Žydų mokslinių tyrimų instituto fondo dokumentuose aptinkame žymių haskalos švietėjų, gydytojų, mokslininkų, YIVO veikėjų pavardes ir jų autografus, o švietimo įstaigų pažymių žurnaluose atpažįstame pavardes auklėtinių, vėliau išgarsėjusių savo laimėjimais, randame jų žinių, elgesio, sveikatos būklės įvertinimą. („Sostinė“)
Paroda „YIVO archyvo dokumentai Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje“ veiks iki spalio 4 d.
