Iždinės gatvėje stovintys griuvėsiai dabar nė iš tolo neprimena pastato, apie kurį garsas sklido po visą pasaulį.
Telšių ješivoje tobulinosi rabinai iš JAV, Didžiosios Britanijos, Pietų Afrikos Respublikos, Vengrijos, Urugvajaus, kitų valstybių.
Pirmasis ješivos pastatas čia iškilo 1875 metais. Po gaisro XX a. pradžioje atstatyta ir išsiplėtusi mokykla buvo didžiulė – joje vienu metu studijuodavo net iki 500 rabinų ir žemesnio rango dvasininkų.
Ši viena žymiausių Rytų Europoje judaizmo dvasinių seminarijų veikė iki Lietuvos okupacijos 1940-aisiais. Tiesa, ji buvo atkurta ir tebeveikia už Atlanto – nuo 1941 m. lapkričio Telšių ješiva atidaryta Klivlande (JAV). Čia tebetaikoma ta pati Telšių ješivoje sukurta mokymo ir dvasinio tobulinimo sistema.
Sutartį su rangovu jau pasirašiusios Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas sakė, kad per rekonstrukciją bus išsaugotos visos vertingosios pastato savybės: „Tai yra simbolinis žydų bendruomenių dvasinis bei kultūrinis paminklas, vertingas visos Lietuvos kultūros paveldo objektas.“
Tiksliai pagal išlikusią istorinę medžiagą atkurtas pastatas bus pritaikytas visuomeninėms reikmėms – čia vyks edukaciniai ir kultūros renginiai. Rangovui teks naudoti tokias pat arba artimas naudotoms statybines medžiagas, naudoti ir senovinę statybos darbų atlikimo techniką.
Nebeliks ir pastatą darkančių sovietmečiu prilipdytų priestatų.
Pagrindinę salę žadama pritaikyti konferencijoms, kuriose galės dalyvauti iki pusšimčio dalyvių. Pirmajame aukšte bus nuolat veikianti ekspozicija, supažindinanti su žydų bendruomenės kultūriniu gyvenimu.
ES struktūrinių fondų ir Telšių rajono savivaldybės finansuojamos rekonstrukcijos vertė – beveik 1,7 milijono eurų.
Telšiškių užmojams atstatyti šį pastatą pritarė ir Kultūros ministerija.
