Dešimt dienų triūsęs archeologų ir jiems talkinusių savanorių būrys ekshumavo 60 palaikų. Išlikusiuose dokumentuose buvo užrašyta, kad Pajuodupio kaimo pašonėje palaidoti 33 kariai.
Daugumą karių pavyko atpažinti pagal aptiktus identifikacinius žetonus, asmeninius daiktus. Visi palaikai bus perkelti į Kauno Aukštųjų Šančių vokiečių karių kapines.
Tiesa, prieš tai dar bus atlikti tyrimai – nustatytas kiekvieno žuvusiojo amžius, sužeidimai.
Ieškojo pražuvusio prancūzo
Šių kapinių ieškoti pradėta prieš metus, kai iš partnerių Vokietijoje buvo gauta užklausa apie Lietuvoje žuvusį prancūzą karį.
Vokiečių kariuomenėje tarnavęs 18-metis Fernand’as Zindas žuvo 1944 m. rugsėjo 12-ąją.
Išlikusiuose dokumentuose buvo aptiktas įrašas, kad karys palaidotas Šiaulių rajone. Tikslesnė vieta buvo nurodyta su klaida.
Ilgametę patirtį sukaupę viešosios įstaigos Kultūros vertybių globos tarnybos archeologai netruko išsiaiškinti, kad dokumentus pildęs asmuo tikriausiai omenyje turėjo Pajuodupio kaimą.
Vietovė smarkiai pasikeitė
Paieškos prasidėjo praėjusiais metais. Pirmiausia buvo nuvažiuota ir pasikalbėta su vietos žmonėmis.
Trys liudininkai prisiminė pasakojimus apie vokiečių kapines, bet skirtingai nurodė jų vietą. Vėliau paaiškėjo, kad vienas liudytojas suklydo kilometru, antras – perpus mažiau, o trečias nurodė beveik tikslią vietą.
„Iš buvusio Pajuodupio kaimo likęs tik gatvės pavadinimas, – sakė ekspedicijai vadovavęs archeologas Simonas Sprindys. – Be to, vietovę pakeitė melioracija – neliko ne tik kaimo, bet ir miško.“
Vietiniai buvo girdėję, kad sausindami pelkėtą vietovę melioratoriai buvo iškasę ir karių kaulų. Tai pasitvirtino – metalo ieškikliai atvedė į tą vietą, kur buvo užkasti iš žemės išversti karių daiktai, ginkluotė. Drenažo linija buvo tiesiama tiesiai per kapines. Melioratorių technika buvo kliudžiusi septynias kapavietes.
Žuvo per artilerijos ataką
Penkiomis eilėmis tvarkingai palaidotus karių palaikus pavyko iškasti per devynias dienas. Nors palaikų buvo kone dukart daugiau, darbai vyko labai sparčiai, nes archeologams padėjo maždaug 30 savanorių būrys.
Dauguma karių turėjo identifikacinius ženklus, todėl jų tapatybę nustatyti nebuvo sunku. Neatpažinta liko apie penktadalį kareivių.
Pasak S.Sprindžio, dauguma karių žuvo per artilerijos atakas – kūnai buvo sudraskyti skeveldrų. Manoma, kad visi žuvusieji suvežti iš ties Amaliais buvusios fronto linijos.
Asmeniniai daiktai, identifikaciniai numeriai bus išsiųsti į Vokietiją, o išlikusios ekipuotės dalys, kaulai atguls į didelį kapą.
Kiekvieno kario palaikai bus palaidoti atskirame nedideliame karste, viskas užfiksuota dokumentuose. Kiekvienam palaidotajam bus pastatyta po kryželį, atpažintuosius primins užrašas.
60
Tiek vokiečių karių palaikų Antrojo pasaulinio karo metais buvo palaidota dabar jau išnykusio Pajuodupio kaimo (Šiaulių r.) prieigose.
Žuvo per 30 tūkstančių karių
Kiek Lietuvoje palaidota žuvusių vokiečių karių, tiksliai nežinoma. Manoma, kad žuvusiųjų gali būti apie 30 tūkstančių.
Dalis masinių kapaviečių jau surasta, o palaikai perlaidoti. Kapinių paieškas trikdo bėgantis laikas – vis rečiau pavyksta rasti vietinių gyventojų, kurie patys matė ar girdėjo pasakojimų apie palaidotus karius.
Kapinių paieška užsiimantys archeologai dar šiemet tikisi atkasti kapavietes Akmenės, Šiaulių ir Kelmės rajonuose.
