Viskas atrodė kaip sapne
Pristatydamas savo parodą A.Stanevičius prisiminė, jog viskas vyko sovietmečiu, kai jis dirbo tada dar vienintelio uostamiesčio dienraščio „Tarybinė Klaipėda“ vyriausiuoju redaktoriumi.
Profesionaliu fotografijos meistru savęs nelaikė, tačiau vykdamas į Baltijos kelio ruožą, tarytum nujausdamas, kad įvyks kažkas labai svarbaus Lietuvai, pasiėmė fotoaparatą ir šūsnį juostelių. Spalvotos fotojuostos tais laikais buvo retenybė – deficitas parduoduvėse.
Važiuodamas kelio ruožu nuo Pasvalio iki Saločių A.Stanevičius viską, ką matė, fotografavo iš tarnybinio automobilio – visur sveikino minios pakiliai nusiteikusių dar neregėtos pilietinės akcijos dalyvių. Pasak jo, jausmas tada buvo tiesiog nenusakomas, toks tarsi į Lietuvą iš kosmoso būtų nusileidusi skraidančioji lėkštė.
„Viskas atrodė kaip džiugus sapnas patekus į žmonių upę, kuri be perstojo tekėjo plentu iki pat horizonto. Maldos, dainos, šypsenos, aukštyn keliami vaikai, pakelėse prie kryžių ir koplytstulpių deginamos žvakės, dedamos gėlės. Iš jaudulio man drebėjo rankos, sunku buvo fotoaparate nustatyti ryškumą“, – kalbėjo A.Stanevičius.
Gyvoji grandinė – iki Talino
Klaipėdiečiai nerimavo, kad jiems patikėtas ruožas nebus užpildytas – kelius užtvindė autobusai ir lengvieji automobiliai. Paskirtas vadovauti akcijai sąjūdininkas Vytautas Čepas su kolege Zita Šličyte brovėsi per spūstis, kaišiodami milicininkams SSRS liaudies deputatų pažymėjimus.
„Mums teko susiremti pečiais – Pasvalio-Saločių kelio ruože vienas prie kito mūru stojo apie 20 tūkstančių klaipėdiečių. Koks šūkis arba akcija dabar sutrauktų tiek žmonių?
Tada tarp dalyvių pastebėjau ir Gitaną Nausėdą – dabartinį šalies prezidentą. Jo pirmtakų, Lietuvos kompartijos sekretoriaus Algirdo Brazausko, JAV lietuvio Valdo Adamkaus, Vilniaus partinės mokyklos dėstytojos Dalios Grybauskaitės, Baltijos kelyje nesimatė“, – prisiminimais dalijosi V.Čepas.
Baltijos tautoms pirmą kartą pažymint Juodojo kaspino dieną, gyvoji grandinė nusidriekė nuo Vilniaus iki Talino – Lietuvos Sąjūdžo, Latvijos ir Estijos liaudies frontų pakviestų keliuose susikibti rankomis žmonių būtų užtekę iki Helsinkio, o gal net iki Šiaurės ašigalio, nors mobiliųjų telefonų, socialinių tinklų tais laikais dar nebuvo.
Įdomiausia, kad tą dieną nesulaikytas nė vienas girtas asmuo, nė vienas kišenvagis ar chuliganas, išvengta provokacijų.
Užfiksavo laisvės proveržį
Istorines Baltijos kelio akimirkas įamžinęs A.Stanevičius nesisieloja, kad pats tada pasiliko už kadro: „Svarbu, kad pavyko gana tikroviškai užfiksuoti atgimstančios Lietuvos proveržį – nesulaikomai prasiveržusius žmonių jausmus, spontaniškai išsiliejusią laisvės ir nepriklausomybės trokštančios lietuvių tautos energiją. Tai buvo šventa diena, įvyko stebuklas, esu laimingas, kad ir man teko jį patirti“.
Vakaro bibliotekoje vedėjas aktorius ir režisierius Sigutis Jačėnas žiūrovams priminė, jog vieną įspūdingą A.Stanevičiaus nuotrauką iš Pasvalio-Saločių ruožo, kuri puikiai perteikia nepakartojamą Baltijos kelio dvasią, iškart publikavo prestižinis Vakarų Europos žurnalas. Vėliau jį pasklido po pasaulį, buvo tiražuojama kituose užsienio leidiniuose.
A.Stanevičiaus fotografijose vėliau save atpažino ne vienas istorinio įvykio dalyvis. Tarp jų buvo ir vienas tuometės uostamiesčio butų ūkio avarinės tarnybos darbuotojas Pranas Čičirka. Šis ryškiu pilietinės akcijos veidu tapęs klaipėdietis atvyko į parodą „Baltijos kelio atspindžiai“ pasveikinti autoriaus.
Parodoje atpažino save
„Į Pasvalį išvyko beveik visi mūsų tarnybos darbuotojai, kuriems tą dieną nereikėjo budėti. Įmonės vadovas, nors ir komunistas, užsakė autobusą. Keliuose iki pat Šiaulių buvo daug autotransporto, brovėmės pirmyn vėžlio greičiu. Po to dar aplankėmė Kryžių kalną“, – šypsojosi P.Čičirka, išvydęs save su draugais parodoje eksponuojamoje nuotraukoje.
Po daugelio metų A.Stanevičiaus parodoje save atpažino dar viena viena klaipėdietė – tuo metu uostamiestyje leisto visuomeninio kultūros ir politikos žurnalo „Vakarai“ atsakingoji sekretorė Eglė Zalatoriūtė. Tą dieną ji Baltijos kelyje stovėjo kartu su savo dukrele Elvyra.
„Tada ne tiktai man vienas skruzdėlaitės bėgiojo per nugarą nuo tokių galingų energetikos vandenyno pliūpsnių – žmonių vilties, tikėjimo, ryžto ir meilės Lietuvai“, – kalbėjo E.Zalatoriūtė.
Žiūrovai susikibo rankomis
Vėl išvydusi save Baltijos kelyje lituanistė E.Zalatoriūtė džiaugėsi, kad tautai reikšmingus įvykius savo akimis matė ir jos duktė. Baigusi medicinos mokslus Elvyra tapo doktorantė, šiuo metu darbuojasi chirurge Santaros klinikose.
Vakaro pabaigoje S.Jačėno paraginti dalyviai ir svečiai bibliotekos konferencijų salėje pabandė atkurti klaipėdietišką Baltijos kelio grandinę – susikibę rankomis sukosi ratu, pakiliai traukė populiariausias tų laikų dainas.
A.Stanevičiaus ciklo „Baltijos kelio atspindžiai“ nuotraukos eksponuojamas ir atvirose uostamiesčio erdvėse – kilnojamuose stenduose prie paminklo Mažosios ir Didžiosios Lietuvos sąjungai „Arka“.
Danės krantinėje Baltijos kelio 30-metį primena tristiebėje barkentinoje „Meridianas“ išskleistos simbolinės Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybinių vėliavų spalvomis dekoruotos trijų tautų laisvės burės.
