„Praėjo nedaug laiko, kai esame laisvi, turime didų džiaugsmą priklausydami sau jau 29 metus. Mūsų istorija ir mūsų šalis yra tai, ką saugome, kad galėtume būti savimi. Kitoms kartoms reikia palikti viską, ką galime geriausia, – savo kurtą istoriją ir išsaugotą šalį“, – savo vertybes atskleidė muziejaus įkūrėjai.
Patraukia net nerodančius pirmo susidomėjimo
Lietuvos kariuomenės uniformų muziejaus įkūrėjai D.Ponomarenka ir A.Jurkša – savo idėjos entuziastai. Du kolegos pradėjo nuo idėjos surinkti ir parodyti Lietuvos kariuomenės uniformas, supažindinti žmones su uniformų kaita, išskirtinumu ir savybėmis.
„Norime, kad muziejus būtų vieta, kurioje galima su puodeliu kavos pasiklausyti istorijų, padiskutuoti ir įdomiai praleisti laiką, kad domėjimasis istorija ir mūsų šalimi didėtų ir įtrauktų vis daugiau žmonių. Kartu mes galime daugiau“, – apie muziejaus atsiradimo priežastis pasakojo pašnekovai.
Pasak D.Ponomarenkos, šiuolaikinė visuomenė yra pasidalijusi į dvi dalis: viena jų mėgsta muziejus ir parodas, o kita – ne. Dėl to vieni ekskursijoje labai domisi, o kiti, atėję tik praleisti laiko, dažnai netikėtai susidomi ir vis grįžta pamatyti naujų eksponatų. Tarp lankytojų būna ir tokia kategorija, kuri atrodo net nesupranta, kaip čia atsirado ir ko čia atėjo. Lyg kas būtų atvežę ir nepasakę kur.
„Net ir tokiu atveju randame, kaip sudominti, papasakojame istorijų, kurios įtraukia įvairiausius žmones, o mes džiaugiamės vis didėjančiu jų susidomėjimu“, – pridūrė pašnekovas.
Pokalbis tapo idėja, o idėja – muziejumi
D.Ponomarenka ir A.Jurkša yra kariškiai, todėl viskas, kas susiję su karu, jiems yra natūralios pokalbių temos. Taip kalbėdamiesi jie pastebėjo, kad uniformų kaita, t. y. kokios anksčiau būdavo uniformos, kaip ir kada jos tobulėjo, Lietuvos kariuomenėje yra beveik pamiršta istorijos dalis.
Kadangi patiems informacijos rasti buvo nelengva, abu kariškiai atsakymų pradėjo ieškoti keliaudami po įvairius muziejus. Deja, jos rasti nepavyko. A.Jurkša gerai prisimena šį momentą: „Rasdavome labai nedaug arba visai nieko. Pamatę, kad tokios ekspozicijos niekur nėra, nusprendėme, jog turime žmones supažindinti su šia Lietuvos istorijai svarbia dalimi. Galų gale juk turime žinoti, kaip atpažinti savo šalies karį, o kaip atskirti priešą. Kuo daugiau žinome apie savo šalį, tuo stipresni būsime ir išsaugosime tai, ką turime.“
Kariuomenės uniformų muziejaus įkūrėjai pirmuosius eksponatus surado savo aplinkoje. Vėliau atsirado žmonių, dovanojančių uniformas. Tai įkūrėjams tapo stipria paskata eiti į priekį. Palengva didinami ekpoziciją, plėsdami žinias, įdėję daug darbo ir pastangų, turėdami 13 uniformų kolekciją, D.Ponomarenka ir A.Jurkša muziejų atidarė per simbolinę dieną – 2018 m. kovo 11-ąją.
Istorinė vieta istorinei ekspozicijai
Kariuomenės uniformų muziejus yra įsikūręs Kauno tvirtovės trečiajame forte. Tai unikali istorinė vieta, kur istorinės epochos susipina tarp forto ir įvairių eksponatų. Tokia aplinka dar labiau sustiprina ir gyviau perteikia šio muziejaus įkūrėjų pasakojimus, tad apsilankius įspūdis išlieka ilgam.
Visą ekspoziciją sudaro trys dalys. Pirmoji – paradinės uniformos, kurios suteikia daug įdomios informacijos apie karį. Antrojoje dalyje pristatomos kamufliažinės uniformos, t. y. kario lauko uniformos. Vienam muziejaus įkūrėjų D.Ponomarenko tai yra įdomiausia ekspozicija, nes joje galima pamatyti, kada prasidėjo uniformos iš rusiškų audinių ir koks kelias buvo nueitas, kad mūsų uniformų kokybė žengtų koja kojon su Europos kokybe.
„Tik čia pamatysite, kaip atrodo aukščiausios kokybės uniformos su Lietuvoje sukurtais kamufliažais“, – džiaugėsi muziejaus įkūrėjai.
Trečioji muziejaus ekspozicija – ekipuotės. Lankytojai gali pamatyti viską, ką karys nešiojasi: kuprinę, kurią nešti be tinkamo pasiruošimo tikrai nelengva, daiktamaišį, šalmus, amunicines liemenes ir kitus priedus.
„Supažindindami su eksponatais, informaciją įpiname į daug skirtingų istorinių pasakojimų, o tai įtraukia visus besiklausančius“, – atskleidė muziejaus įkūrėjai.
Eksponatų kaupimas – tarp sudėtingiausių uždavinių
Kaip turbūt visdada ko nors imantis atsiranda sunkumų, LK uniformų muziejus ne išimtis. Eksponatų paieškos nėra lengvos. Daug ko labai mažai išlikę, sunku gauti, o kuo sunkiau gauti, tuo brangiau įsigyti. Kadangi viskas daroma iš asmeninių lėšų, tai dažnai nebūna lengva. Nepaisant to, muziejus plečiasi, ieškoma nuolatinių partnerių, atsiranda pagalbos, kurią muziejaus įkūrėjai visada priima.
Viena didžiausių muziejaus problemų – patalpų paruošimas, kad eksponatai galėtų gyvuoti be drėgmės ir kitų pavojų. Muziejaus puoselėtojai taip pat džiaugėsi, kad, didėjant sklaidai, atsiranda gerų žmonių, kurie padovanoja eksponatų.
„Palaikymas, pagalba ir prisidėjimas yra tai, kas mums rodo, jog negalima sustoti ir visos problemos įveikiamos“, – entuziastingai pasakojo D.Ponomarenka ir A.Jurkša.
A.Jurkša prisiminė, kad po muziejaus atidarymo ir kelių pristatymų pastebėjo, jog kitos organizacijos taip pat sukruto bent iš dėžių išsipakuoti turimas uniformas. Jam buvo smagu matyti pakilimą, besiremiantį muziejaus įkūrimo idėja. Tačiau tai buvo laikina ir labai minimalu.
„Norime, kad muziejus taptų kuo išsamesnis tiek eksponatų gausa, tiek pasakojimais. Tik taip galime prisidėti prie Lietuvos istorijos išsaugojimo ir kiekvieno atėjusio žmogaus žinių išplėtimo. Norime, kad kiekvienas iš muziejaus išsineštų daug naujo, sužinotų įvairiausių įdomybių ir gerai praleistų laiką“, – savo svajonėmis pasidalijo A.Jurkša.
Dažniausiam lankytojų klausimui – intriguojantis atsakymas
Muziejaus įkūrėjai pasakojo, kad vienas dažniausiai jiems pateikiamų klausimų yra apie uniformų kaitą. Toks klausimas jų visiškai nestebina: „Tokiais atvejais paklausiame atgal: ar galite pasakyti nors vieną dalyką, kuris nepasikeitė? Viskas tobulėja, atsiranda naujų sprendimų.
Taip pat ir uniformos keitėsi, kad būtų patogesnės, geresni užsegimai leistų lengviau judėti, spalvos dar labiau paslėptų žvalgybos metu. Yra ir kitų priežasčių, apie kurias galite sužinoti apsilankę pas mus.“
Kokie svarbiausi ateities tikslai?
Mūsų pagrindiniai tikslai suburti žmones domėtis savo istorija. Žadame plėstis ir savo ekspozicija suderinti su edukacijomis įtraukiant kuo įvairesnę auditoriją apsilankyti pas mus.
Tikimės, kad ilgainiui atsiras daugiau partnerių, plėsis mūsų ratas ir tobulėdami galėsime džiaugtis vis didesniu lankytojų srautu.
