Tarp jų yra ir įspūdingas, savo matmenimis (3 x 5 m), menine įtaiga, simbolinėmis prasmėmis bei pavaizduotų istorinių personažų gausa išsiskiriantis garsaus lenkų dailininko Jano Mateikos (Jan Matejko, 1838–1893) paveikslas „Liublino unija“.
Liepos 6 d. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose atidaroma tarptautinė paroda „Liublinas – Lietuvos ir Lenkijos unijos miestas“, o ją lydės ir nemažai Valstybės dienai parengtų staigmenų.
„Drauge su Liublino muziejumi rengdami ir pristatydami Liublino uniją kaip esminį įvykį Lietuvos valstybingumo raidoje, kartu norime atskleisti istorines Lietuvos ir Lenkijos politikos bei kultūros jungtis ir glaudžius, šimtmečius besiklostančius šių dviejų valstybių ir tautų ryšius.
1569 m. pasirašyta sutartis pakeitė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės santykius, sukūrė dviejų valstybių konfederaciją, tačiau nepanaikino jų abiejų valstybingumo ženklų ir svarbiausių to meto visuomenės politinio tapatumo atributų.
Unija leido veiksmingai atsispirti Maskvos agresijai ir ilgainiui tapo Lietuvos įrankiu saugant savo valstybinį savarankiškumą. Šis susitarimas yra gyvybinga lietuvių ir lenkų tautas siejanti tradicija, viena svarbių pasipriešinimo nelaisvės metais idėjų, taip pat neišsemiama diskusijų versmė istorikams bei įkvėpimo šaltinis menininkams. Tarp jų išskirtinę vietą užima monumentali genealaus dailininko ir istorijos filosofo Jano Mateikos drobė“, – sako Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.
Tarptautinėje parodoje iš viso bus rodomos šešios dešimtys XVII–XX a. istorinės tematikos meno kūrinių, plačiau pristatančių Liublino miestą, garsų tiek 1569 m. liepos 1 d. pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos unija, tiek įstabia architektūra, kitu meniniu paveldu ir su Lietuvos istorija susijusiais paminklais. Tačiau pagrindinis parodos akcentas – antrą kartą Lietuvoje eksponuojamas J. Mateikos paveikslas „Liublino unija“.
Ši istorinė drobė, nutapyta 1869-aisiais, minint Liublino unijos 300 metų jubiliejų, įtaigiai atskleidžia su minimu įvykiu susijusias nuotaikas ir istorinį kontekstą. Monumentaliame paveiksle vaizduojamas baigiamasis Liublino seimo etapas – unijos priesaika renesansinėje Liublino pilies menėje.
Ypatingas dėmesys sutelktas į Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Augustą (1544/1548–1572), unijos iniciatorių ir rėmėją. J. Mateikos paveiksle meistriškai atskleidžiami istorinės savimonės ir tapatybės akcentai, aktualūs ir reikšmingi iki šių dienų.
Iki Antrojo pasaulinio karo paveikslas „Liublino unija“ buvo saugomas Lvovo Liubomirskių muziejuje (Ukraina), karo metais išvežtas į Visničių, vėliau – į Žemutinę Sileziją (Lenkija). 1945 m. kūrinys perkeltas į Varšuvos nacionalinį muziejų, o nuo 1957 m. nuolat eksponuojamas Liublino muziejuje.
2009-aisiais, minint Liublino unijos 440 metų sukaktį, šis paveikslas, kaip svarbus parodos „Liublino unija ir jos epocha Jano Mateikos kūryboje“ akcentas, kartu su kitais garsaus lenkų dailininko darbais buvo rodomas Vilniaus Taikomosios dailės muziejuje.
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio, Lenkijos Respublikos Seimo Maršalkos Mareko Kuchcinskio (Marek Kuchciński) ir Lenkijos Respublikos Senato Maršalkos Stanislavo Karčevskio (Stanisław Karczewski) globojama tarptautinė paroda atidaroma liepos 6-ąją. Šią dieną muziejaus lankytojų tradiciškai laukia nemažai staigmenų.
Liepos 6-ąją bus galima aplankyti keturis turtingus eksponatais ir informacija Valdovų rūmų muziejaus maršrutus, pristatančius unikalų archeologinį paveldą, istorinius reprezentacinius interjerus, istorinės rezidencijos funkcijas ir valdovų gyvenimo bei valstybės funkcionavimo savitumus, taip pat muziejaus parodas už simbolinę – 2 eurų – kainą.
Nuo 10.00 iki 18.00 val. kas valandą dviejų maršrutų erdvėje bus rengiamos muziejaus gidų ekskursijos „Istorinio valstybingumo ženklai Valdovų rūmuose“, o nuo 11.00 iki 20.00 val.
Lankytojų vestibiulio auditorijoje – rodomas interaktyvus filmas „Praeitis atsivėrė ateičiai“. Tradiciškai bus galima įsigyti audiogidą lietuvių, rusų arba anglų kalbomis ar pasinerti į 3D virtualią kelionę laiku.
Dalis Valstybės dienai skirtų renginių vyks ir Valdovų rūmų Didžiajame kieme. Nuo 11.00 iki 15.00 val. čia veiks atvira kūrybinė studija „Mūsų Vytis“, o nuo 15.00 iki 19.00 val. – kita atvira kūrybinė studija „Laisvės aitvarai su Vyčiu“.
13.30 val. kieme rengiamas simbolinio garbės bėgimo ir važiavimo dviračiais su Lietuvos valstybės istorinėmis vėliavomis renginys, o 21.00 val. visi bus kviečiami giedoti Lietuvos valstybės himną kartu su Vytauto Miškinio vadovaujamu berniukų ir jaunuolių choru „Ąžuoliukas“.
