Siekdamas garsinti Lietuvos vardą, 1919 m. gegužės 9 d. Čikagos lietuvių konferencijoje advokatas Jonas Bagdžiūnas-Bordenas pasiūlė nuliedinti nepriklausomybės simbolį – Laisvės varpą ir įteikti jį Amerikos lietuvių seimui, kuris turėjo įvykti birželio 9 d., o Seimas padovanotų šį varpą Lietuvai.
Laisvės varpo idėją J.Bagdžiūnas susiejo su JAV Laisvės varpu, kuris skambėjo 1776 m. liepos 8 d., kai buvo viešai skaitoma liepos 4 d. JAV Nepriklausomybės deklaracija.
Lietuvai skirtas Laisvės varpas buvo užsakytas ir nulietas Sent Luiso metalurgijos gamykloje (St.Loui, MO) pagal JAV Filadelfijos Laisvės varpą – vieną svarbiausių JAV nepriklausomybės simbolių. Varpas buvo 4 pėdų (121,92 cm) aukščio ir 3 pėdų (91,44 cm) pločio. Svėrė 1 000 svarų (500 kg) be rėmų, o su rėmais 1 200 svarų (600 kg). Vienoje varpo pusėje buvo užrašytas Broniaus Kazio Balučio sukurtas tekstas „O skambink per amžius vaikams Lietuvos, kad laisvės nevertas, kas negina jos“, o kitoje – „Amerikos lietuvių seimas Lietuvai, birželio 9, 10 ir 11 d. 1919 m. Chicago, IL.L.“
Laisvės varpas buvo atidengtas ir suskambėjo pirmą kartą 1919 m. birželio 8 d. Čikagos „Auditorium“ teatre Amerikos lietuvių seimo išvakarėse. Renginyje dalyvavo 4 000 žmonių, tarp jų ir Čikagos municipaliteto ir JAV federalinės valdžios atstovai. Laisvės varpas buvo pastatytas priekyje ir apdengtas JAV ir Lietuvos vėliavomis. Varpas dar metus keliavo po Ameriką ir 1920 m. rugpjūčio 20 d. Čikagoje, „Auditrium“ teatre, Laisvės varpo komiteto pirmininkas J.Bagdžiūnas jį perdavė Lietuvos atstovui Jonui Vileišiui. Nuo 1920 m. rugpjūčio 15 d. Laisvės varpas perėjo į Lietuvos valstybės rankas.
Laisvės varpas per Liepoją pasiekė Lietuvą 1922 m. sausio 13 d. JAV lietuvių pageidavimu Laisvės varpas turėjo būti įkeltas į Gedimino pilies bokštą, bet Vilnius tuo metu buvo okupuotas Lenkijos ir to nebuvo galima padaryti. Ministrų kabineto sprendimu, varpas buvo perduotas Karo muziejui ir daugiau kaip mėnesį buvo eksponuojamas šalia paminklo Žuvusiems už Lietuvos laisvę, po to įkeltas į muziejaus varpų bokštą ir vasario 16 d. iškilmingai pašventintas. Tarpukarį Laisvės varpas skambėdavo politinių, karinių ir kultūrinių švenčių dienomis.
Sovietų ir nacių okupacijų metu Laisvės varpas neskambėjo. Viena išimtis – 1941 m. birželio 23 d. sukilimas, kada varpas sugaudė, paskelbdamas nepriklausomybės atskūrimą. Po to ilgiems dešimtmečiams nutilo.
Pirmą kartą Laisvės varpas suskambo 1989 m. vasario 16 d., atidengiant Laivės paminklą. 2005 m. lapkričio 15 d. remontuojant Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokštą, Laisvės varpas buvo nuimtas ir eksponuojamas muziejaus viduje iki 2006 m. balandžio 6 d. Tuo metu jį pamatė apie 20 tūkstančių žmonių. Šiandien Laisvės varpas kabo muziejaus bokšte ir skamba įvairių iškilmių metu.
