Neseniai per radiją nugirdusi, kad Druskininkai vadinami M.K.Čiurlionio gimtine, Regina Svirskienė, Varėnos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus patarėja, sakė, kad dar daug kas nustemba sužinoję, kad tai – visiškai netiesa.
„Mūsų archyvuose saugoma bažnyčios metrika, kurioje yra toks įrašas rusų kalba: „Čiurlionis. Gimė 1875 m. rugsėjo 10 d. (senuoju stiliumi, naujuoju – rugsėjo 22 d.). Kūdikį 1875 m. spalio 1 d. vardu Mikalojus Konstantinas Varėnos Romos katalikų bažnyčioje pakrikštijo šios bažnyčios kunigas klebonas Aloyzas Giara, atlikdamas visas Krikšto sakramento apeigas.
Teisėtai susituokusių Konstantino iš Suvalkų gubernijos Liškiavos parapijos ir Adelės Radmanaitės Čiurlionių sūnus gimė š. m. rugsėjo 10 d. (senuoju stiliumi) Varėnoje. Krikšto tėvai – bajorai Leonas Gedgontas ir Jozefa Prožnesvičova (G Urmanaitės vertimas)“. Tai patikimas ir išsamus menininko gimimo bei krikšto dokumentas“, – pasakojo R.Svirskienė.
Logiška, kad Čiurlionio kelias prasideda Varėnoje. Tiesa, kad dailininkas ir kompozitorius ne vienerius metus gyveno ir kūrė Druskininkuose, tačiau tai nebuvo jo gimtasis miestas.
„M.K.Čiurlionio gimtinėje Varėnoje jo atminimas pagerbtas jau pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu, Varėnos mokyklą ir pagrindinę gatvę pavadinant M.K.Čiurlionio vardu. Bet jei pavartytumėte senus sovietinius vadovėlius, pamatytumėte,kad juose iš tiesų nurodoma, jog M.K.Čiurlionis gimė Druskininkuose. Nežinau, kodėl taip buvo rašoma, tačiau mūsų visuomenėje ši istorinė neteisybė prigijo ir daugeliui M.K.Čiurlionis siejasi tik su šiuo kurortiniu miestu“, – sakė R.Svirskienė.
Trūko įrodymų
M.K.Čiurlionio asmenybe ir istorija besidomintys žmonės žinojo, kad dainius gimė ir savo muzikos pradžiamokslį išėjo pas vargonininką tėvą Konstantiną, kuris tuo metu gyveno dabartinėje Senojoje Varėnoje. Tad jau 1988 m. būta bandymų nuspėti, kurioje tiksliai vietoje stovėjo Čiurlionių šeimos namas.
Tuo metu dar buvę gyvi seniausieji Varėnos gyventojai prisiminė, jog Čiurlionis gyveno „vargonininko name“, vadinasi, – prie bažnyčios. Remiantis šiais faktais ir turimu seniausiu žemėlapiu, spėjamoje Čiurlionių namų vietoje pastatytas skulptoriaus Egidijaus Penkausko sukurtas memorialinis akmuo. Vis dėlto, ar M.K.Čiurlionio gimtojo namo vieta nustatyta teisingai, trūko įrodymų.
„Negalėjome nekreipti dėmesio į faktą, kad žemėlapis, pagal kurį buvo nustatinėjama menininko gimimo vieta, buvo nubraižytas praėjus šimtmečiui nuo to laiko, kada Varėnoje gyveno Čiurlioniai. Norėjome, kad šis svarbus Lietuvos istorijai ir kultūrai faktas būtų patikimai patvirtintas, tad 2016 m. Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta inicijavo istorinį tyrimą, skirtą tikrosios Čiurlionių namo vietos paieškai“, – pasakojo R.Svirskienė.
Tuo metu istorikė Laima Vileikienė atliko M.K.Čiurlionio gyvenamosios vietos Senojoje Varėnoje istorinių ikonografinių dokumentų analizę, bet archyvinių duomenų apie menininko gyvenamąją vietą 1875–1877 metais, neaptiko.
Rankų nenuleido
Varėnos bendruomenė nenuleido rankų ir toliau tęsė paieškas. M.K.Čiurlionio draugijos Senosios Varėnos skyrius glaudžiai bendrauja su Sankt Peterburgo M.K.Čiurlionio draugija, todėl buvo paprašyta jų pagalbos.
„Taip 2017 m. iš Sankt Peterburgo valstybinio istorijos archyvo atsivežėme XIX amžiaus žemėlapį, kuriame aiškiai matomi pirmosios bažnyčios ir penkių šalia esančių pastatų kontūrai. Manoma, kad šalia bažnyčios galėjo stovėti ir vargonininkui, M.K.Čiurlionio tėvui, bažnyčios pastatytas namas“, – sakė R.Svirskienė.
M.K.Čiurlionio gimimo istorija prasideda nuo Mykolo Bžostovskio apie 1776 metus pastatytoje pirmojoje Varėnos bažnyčios, kurioje vienintelėje visoje Varėnos apylinkėje buvo vargonai. Be abejo, tada buvęs reikalingas ir vargonininkas kaip labai svarbus bažnytinėje veikloje darbuotojas, tad jo apgyvendinimui arti bažnyčios galėjo būti pastatytas namas.
1870 m. į Varėnos bažnyčią iš Vilniaus atvyko klebonas kunigas Aloyzas Giaras. Jo tarnystės metu, 1874 m., bažnyčia neturėjo vargonininko, tad klebonas sutiko priimti vargonininku jauną 23 metų, dar nevedusį, bet norintį kurti šeimą Liškiavos vargonininką Konstantiną Čiurlionį. Jam leista apsigyventi vargonininkui pastatytame name.
„K.Čiurlionis, matyt, buvo laimingas galėdamas užtikrinti saugią jo ir sužadėtinės gyvenimo pradžią: turįs darbą ir butą apsigyventi. 1874 metais lapkričio 15 d. jiedu susituokė Liškiavos bažnyčioje ir atvyko gyventi į Senąją Varėną.
Beveik po metų prieš Mykolinių atlaidus čia gimė jų pirmagimis sūnus, kuris spalio 1-ąją pakrikštytas Mikalojaus Konstantino vardais. Vargonininkas Konstantinas po dvejų metų išvyko vargonininkauti į Ratnyčios bažnyčią“, – tęsė R.Svirskienė.
Deja, pirmoji Varėnos bažnyčia sudegė per Pirmąjį pasaulinį karą ir nėra išlikę bažnytinių archyvų, dėl to buvo taip sunku nustatyti M.K.Čiurlionio gimimo vietą.
Nustatę šį svarbų faktą – žymiausio Varėnos krašto ir visų laikų Lietuvos menininko M.K.Čiurlionio gimimo vietą, varėniškiai ne tik ketina siekti, kad visuomenė tai išgirstų ir Varėna taptų jo miestu, bet nori ir kultūriškai suvienyti Senąją Varėną su dabartine Varėna būtent per M.K.Čiurlionio atminimą tam skirtais renginiais bei įvairiomis kultūrinėmis iniciatyvomis.
M.K.Čiurlionio gimtinė davė pradžią pirmajam nacionaliniam kultūros keliui
Renginiais Varėnoje ir Senojoje Varėnoje penktadienį atidarytas nacionalinis Lietuvos kultūros kelias „Čiurlionio kelias“, taip pat prasidėjo kultūrinės topografijos meno savaitė „Čiurlionio Lietuva“.
„Čiurlionio kelias“ – tai pirmasis visavertis nacionalinis kultūros kelias mūsų šalyje, kuriuo siekiama pradėti nacionalinių kultūros kelių programą, skatinti regionų kultūros atsinaujinimą, aktualizuoti M.K.Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos vietas: Varėną (senąją jos dalį ir naująjį miestą), Druskininkus, Vilnių, Kauną, Rietavą, Plungę ir Palangą.
Kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko teigimu, šį projektą galima laikyti arterija, vesiančią Lietuvą į tarptautinius vandenis – planuojama, kad 2021 m. šis kelias apims Varšuvą, Leipcigą, Sankt Peterburgą.
„Čiurlionio kelias“ – tai tarsi įžanga į artėjančias M.K.Čiurlionio gimimo 150-ąsias metines, skatinanti atsigręžti į vietas, susijusias su šiuo genialiu kūrėju, vietas, kuriose atsirado jo įstabiausi kūriniai, tebegarsinantys mūsų šalį pasaulyje. „Čiurlionis“ tampa savotišku mūsų valstybės kodiniu pavadinimu. Tikiuosi, kad „Čiurlionio kelias“ tiek lietuvius, tiek užsienio svečius skatins juo keliauti, semtis įkvėpimo taip įprasmindamas M.K.Čiurlionio atminimą. Šis projektas telkia ne tik institucijas, bet ir žmones, kuriems svarbus M.K.Čiurlionis“, – sakė kultūros ministras M.Kvietkauskas.
Gegužės 24-ąją Senosios Varėnos šv.arkangelo Mykolo bažnyčioje iki 20 val. bus eksponuojama M.K.Čiurlionio gimimo metrika. Šios bažnyčios šventoriuje atidengtas atminimo ženklas, žymintis kūrėjo gimimo vietą. Atidengimo ceremonijoje dalyvavusi kultūros viceministrė, projekto „Čiurlionio kelias“ darbo grupės vadovė Gintautė Žemaitytė džiaugėsi, kad istorinių šaltinių analizė padėjo nustatyti tikslią M.K.Čiurlionio gimimo vietą.
