Lietuvių pergalė žemyno pirmenybėse tapo tikra sensacija. Prieš 1937 metų čempionatą Rygoje lietuviai buvo laikomi autsaideriais, jiems buvo prognozuojama paskutinė vieta. Tačiau šalies rinktinė turėjo slaptą ginklą – du lietuvių kilmės krepšininkus iš Jungtinių Amerikos Valstijų.
Jau pirmose rungtynėse su stipria Italijos rinktine lietuviai parodė, kad buvo nurašyti be reikalo. Vėliau būsimi čempionai grupėje įveikė estus bei egiptiečius, pusfinalyje nugalėjo lenkus, o finale ir vėl susitiko su italais.
Nepaisydami teisėjo pastangų ištempti varžovus skiriant pražangas lietuviams rungtynių pabaigoje, mūsiškiai vienu tašku palaužė Italiją ir pirmą kartą istorijoje tapo Europos čempionais.
Medalių negavo
Tais laikais nugalėtojams dar nebuvo teikiami aukso medaliai.
Vietoj jų lietuvių krepšininkai buvo apdovanoti Latvijos prezidento Karlio Ulmanio dovana – specialiai pagaminta sidabro lėkšte su įrašu.
Po triumfo krepšininkai iš Rygos į Kauną grįžo traukiniu.
Kiekvienoje stotelėje nuo Joniškio iki pat Kauno čempionus iškilminguose sutikimuose sveikino minios žmonių, buvo įteikiamos savivaldybių ir įvairių visuomeninių organizacijų dovanos.
Tuometinėje laikinojoje sostinėje Kaune rinktinės narių laukė pompastiška kelionė per miestą atvirais automobiliais.
Vėliau iškilmingame priėmime Valstybės teatre prezidento Antano Smetonos pasirašytu aktu čempionams buvo įteikti valstybiniai apdovanojimai – ordinai, o Lietuvos kariuomenės generalinio štabo viršininko Jono Černiaus raštu krepšininkams įteikti vardiniai šveicariški laikrodžiai, skirti kariams už gerą šaudymą.
Lietuvos nepaliks
Vieną šių istorine pergale pažymėtų laikrodžių bus galima įsigyti menų ir kolekcinių vertybių aukcione „Ars via“, kuris įvyks gegužės 23 d. 18 val. galerijoje „Židinys“ (Dominikonų g. 15, Vilnius).
Jo vadovas Algirdas Petraitis sakė, kad gana simboliška, jog krepšininkams buvo įteikti taikliems šauliams skirti kišeniniai laikrodžiai, mat toks epitetas puikiai tinka ir krepšininkams.
Jo teigimu, vardinių laikrodžių svarbą liudija tai, kad jie buvo įteikti iškart po valstybinių apdovanojimų – visa tai buvo aprašyta anuometėje spaudoje.
„Tai šveicariškas „Paul Buhre“ firmos kišeninis sidabrinis laikrodis su chronometru. Ant vieno išorinio dangtelio, dengiančio laikrodžio ciferblatą, išgraviruotas įrašas „Geram šauliui“ ir Vytis, ant kito dangtelio išgraviruota: „Europos krepšinio meisteriui Stasiui Šačkui 1937. V. 14. Kaunas“. Tiesa, laikrodžiui trūksta stikliuko“, – apie aukcione parduodamą retenybę sakė A.Petraitis.
Tokiais laikrodžiais buvo apdovanoti tik 10 krepšininkų, todėl, anot A.Petraičio, nemaža tikimybė, kad po karo, tremčių ir sovietinės okupacijos jų išliko vienas ar du.
Dabar toks eksponatas Lietuvos kultūros departamento traktuojamas kaip turintis Lietuvai didelę istorinę bei memorialinę vertę, todėl jo nėra leidžiama išvežti iš Lietuvos.
Savininkas – neeilinis
Nors tuometės rinktinės lyderis buvo Feliksas Kriaučiūnas, iš viso čempionate pelnęs 69 taškus, šio laikrodžio savininkas Stasys Šačkus buvo išskirtinis, itin universalus sportininkas.
S.Šačkus (1907–1985) tarpukariu iš viso net 19 kartų tapo Lietuvos lengvosios atletikos čempionu disko metimo, rutulio stūmimo, penkiakovės, šuolio su kartimi, estafetės, 110 metrų barjerinio bėgimo rungtyse, taip pat 16 kartų gerino šių rungčių rekordus.
S.Šačkų galima laikyti ir savotišku Virgilijaus Aleknos pirmtaku – jis puikiais rezultatais pasižymėjo būtent disko metimo rungtyje. Iš Marijampolės kilęs sportininkas buvo pirmasis Lietuvos disko metikas, šioje rungtyje įveikęs 40 metrų ribą ir taip padėjęs šio sporto pamatus.
Vėliau S.Šačkui likimas atsiuntė sunkių išbandymų: sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą jis buvo suimtas ir ištremtas kalėti į Vorkutą Rusijos šiaurėje. Iš kalėjimo jis buvo paleistas tik po dvylikos metų.
Grįžęs į Lietuvą jis dirbo lengvosios atletikos treneriu, iki gyvenimo pabaigos (mirė sulaukęs 77 metų) gyveno Kaune.
Visą gyvenimą S.Šačkui rūpėjo sporto likimas Lietuvoje.
Siūlo krepšinio namams
„Ne tik rašytiniai šaltiniai ar nuotraukos, bet ir tokie daiktiniai įrodymai kaip S.Šačkaus laikrodis taip pat liudija praeityje iškovotas istorines Lietuvos sportininkų pergales.
Šis neeiliniam žmogui priklausęs apdovanojimas papuoštų bet kokią sporto kolekciją ar muziejaus ekspoziciją.
Manau, kad šis laikrodis labai tiktų Kaune statomų krepšinio namų kolekcijai“, – svarstė aukciono namų „Ars via“ vadovas.
A.Petraitis pridūrė, kad tai ne pirma kolekcinė vertybė aukcione, menanti Lietuvos krepšinio istorijos ištakas. Viename ankstesnių aukcionų buvo pasiūlyta įsigyti unikalių dokumentų ir fotografijų iš 1939 m. Kaune vykusio Europos čempionato.
