Archyvuose pasirausęs ir po kruopelytę įrodymus rinkęs Vilniaus advokatas Andrius Chudenkovas laimėjo teismą ir įrodė, kad J.Jablonskis Kalvarijų gatvės 20-ajame name 1904–1906 metais negyveno, kaip tai teigė Vytautas Landsbergis.
Labiausiai dėl V.Landsbergio įtikinėjimų dar 2015 metais buvo priimtas aktas, kad kalbininkas J.Jablonskis gyveno sostinės Kalvarijų gatvės 20-ajame name.
Remiantis šiuo aktu pastatui buvo suteikta teisinė apsauga ir pastatyta paminklinė lenta.
Gyventojai netikėjo pramanais
Tačiau viską sujaukė namo gyventojų, kurie nenorėjo tikėti tokiais pramanais, pasamdytas advokatas A.Chudenkovas.
Advokatas ištisas dienas praleido Vilniaus apskrities, Lietuvos istorijos ir Lietuvos centriniame valstybės archyvuose, bibliotekose kaupdamas informaciją apie Kalvarijų gatvės 20-ąjį ir aplinkinius namus.
Taip buvo surinkti įrodymai, kad J.Jablonskis negyveno minėtame name.
Tačiau šie įrodymai ne iškart įtikino teismą. Tik po ilgo bylinėjimosi buvo nutarta paskirti kompleksinę ekspertizę, kuri ir turėjo šiame ginče dėti tašką.
Teismas rėmėsi ekspertais
Ekspertai dirbo beveik metus ir po atlikto tyrimo nustatė, kad J.Jablonskis minėtame name niekada negyveno. Paaiškėjo, kad kalbininkas 1904–1906 metais buvo įsikūręs dabartinės Lvovo gatvės name, pažymėtame 19A numeriu.
Nors ant teisėjų stalo atsidūrusiame ekspertizės akte buvo pateiktos kategoriškos išvados, Kultūros paveldo departamento atstovai nenorėjo pripažinti savo klaidos ir toliau, remdamiesi V.Landsbergio giminaičių atsiminimais, tvirtino, kad kalbininkas gyveno Kalvarijų gatvės 20-ajame name.
Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad net ir šie atsiminimai niekaip nepaneigia ekspertizės išvadų.
Kolegija nustatė, kad ekspertai rėmėsi ne tik byloje esančiais daugiausia advokato A.Chudenkovo surinktais įrodymais.
„Ekspertai papildomai surinko daug vertingos medžiagos, analizavo archyvinius šaltinius, išnagrinėjo archyvines bylas, esančias Lietuvos valstybinio istorinio archyvo fonduose, bei duomenis apie nagrinėjamos vietos urbanistinę situaciją, miesto sklypų ir namų tuometinę numeraciją, savininkus ir valdytojus.
Taigi iš esmės atliktos ekspertizės išvados buvo įvertintos kitų įrodymų visumoje (nėra tik spėjimas, nuomonė ar atsiminimai)“, – teigiama teismo sprendime.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, prieš kelias savaites nusprendęs, kad Kultūros paveldo departamento aktas yra nepagrįstas, nutarė jį panaikinti.
Dalijosi tik prisiminimais
Nepaisant to, Vilniaus savivaldybė ne tik paliko paminklinę lentą, kurioje teigiama, kad kalbininkas gyveno Kalvarijų gatvės 20-ajame name, bet ir netoliese esantį skverą pavadino J.Jablonskio vardu.
Antradienį šis skveras buvo oficialiai atidarytas. Renginyje dalyvavęs V.Landsbergis pasakė kalbą, bet jau neakcentavo, kad kalbininkas gyveno Kalvarijų gatvės 20-ajame name.
„Čia yra tos vietos, kuriomis J.Jablonskis vaikščiojo ir jo vaikai čia lakstydavo.
Vienas iš jų, mano tėvas Vytautas, draugavo su J.Jablonskio sūnumi.
Aplink juos lakstydavo ir mergytės, viena iš jų – Ona Jablonskytė, kuri vėliau ištekėjo už mano tėvo Vytauto. O J.Jablonskio sūnus nusižiūrėjo Sofiją Landsbergytę. Taip šios dvi šeimos tapo ypač artimos“, – prisiminimais dalijosi V.Landsbergis.
