To pasekmė: turime galingą duomenų talpyklą, kuria šiuo metu pradėjo plačiai naudotis ir informacinio karo specialistai – dezinformatoriai, skatinantys visuomenės susipriešinimą, skleisdami klaidinančias, provokuojančias aršias diskusijas žinutes.
Nepatikimas informacijos šaltinis
Wikipedia įkurta 2001-aisiais ir per savo gyvavimo metus tapo prieinama 299-iomis kalbomis. Šia platforma naudojasi apie 36 milijonai žmonių. Wikipedia talpinama informacija daugelis remiasi lyg visiškai patikima, net nesigilindami, kas ir kodėl sukūrė tam tikrą „paskyrą“. Tačiau akademinė bendruomenė ir profesionali medija į tai visuomet žiūri atsargiai.
Dezinformacijos ir vandalizmo atvejų mastą iliustruoja 2018-ųjų duomenys, pasak kurių Wikipedijoje kasdien buvo pašalinama iki 1000 puslapių.
Kelia grėsmę nacionaliam saugumui
Remiantis Valstybės Saugumo departamento duomenimis, 2018-aisiais vienas pagrindinių Rusijos istorijos politikos taikinių buvo Lietuvos partizaninis karas. Panašu, kad diskusijos apie jį ir toliau bus aktyviai naudojamos nesantaikai kurstyti. Štai Rusiškoji Wikipedia po įvykių Vilniuje, kai buvo sudaužyta atminimo lenta partizanui Jonui Noreikai - Generoliui Vėtrai, žaibiškai reagavo į incidentą ir buvo papildyta atminimo lentos sunaikinimo faktu.
Atsivertus vieno garsiausių Lietuvos partizanų Juozo Lukšos – Daumanto rusiškąjį aprašymą, galima pamatyti, kad partizanas kaltinamas tiesiogiai prisidėjęs prie žydų žudynių Kaune 1941 m. birželio mėnesį. Esą būsimasis partizanas savomis rankomis nupjovė rabinui galvą. Šis melagingas teiginys nuolat kartojamas ir kai kurių Rusijos propagandistų įvairiose pokalbių laidose.
Falsifikuojama istorija
Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamento analitikė Auksė Ūsienė atkreipė dėmesį, kad Rusija tokiu būdu stengiasi argumentuoti savo skleidžiamą naratyvą, neva okupacijos Lietuvoje nebuvo, o partizanai buvę paprasčiausi banditai, žudę niekuo dėtus civilius gyventojus, ir apskritai Lietuvoje vykęs pilietinis karas. Panašių diskusijų ir iškraipytų faktų apstu Rusijos televizijos laidose, žiniose karštai reaguojama į kiekvieną su partizanų pagerbimu susijusį įvykį.
Anot A. Ūsienės, Rusijos ir jos sąjungininkių manipuliavimo istoriniais naratyvais reikėtų ieškoti žymiai ankstesniuose laikotarpiuose, pradedant net pačia valstybingumo idėja. Pavyzdžiui, atidžiau įsiskaičius į baltarusiškoje Wikipedijoje patalpintą straipsnį apie Mindaugą, nė su žiburiu nerasime šios istorinės asmenybėmis įvardijimo karaliumi.
Tas pats yra pastebima kalbant apie garsesnius mūšius, kuriais Lietuva didžiuojasi. Oršos mūšis rusiškoje Wikipedijoje yra vertinamas kaip nereikšmingas, jo karinių vienetų apimtys yra žymiai sumažintos (nuo keliasdešimt tūkstančių iki 12 tūkstančių tiek vienoje, tiek kitoje kariaujančioje pusėje).
2014-aisiais, minint Oršos mūšio metines ir Lietuvos Respublikos Seimui metus paskelbus Oršos mūšio metais, pasirodė Rusijos ambasadoriaus komentaras apie šio mūšio sėkmės hiperbolizavimą, esą kiekvienam istorikui aišku, kad šis įvykis nevertas tokio didelio dėmesio. Todėl nenuostabu, kad atsiranda ir tokiems teiginiams pritariančių asmenų, kurie ne geriausių paskatų vedini puola redaguoti ir laisvąją enciklopediją.
Tačiau tokie piktnaudžiavimai, anot A.Ūsienės, pačių Wikipedia platformos administratorių nelieka nepastebėti ir itin dažnus redagavimus imasi riboti pati Wikipedia (pvz., 2014 metais minint 300 - uosius Kristijono Donelaičio gimimo metus).
Kaip atskirti klaidingą informaciją?
Kovojant su dideliais tempais augančiu dezinformacijos ir melagingų žinučių srautu informacinio karo fronte, reikėtų kelti klausimą, ko siekiama klaidinančia ar melaginga informacija. O siekiama dažniausiai visuomenės sukiršinimo, sėti abejones ir nepasitikėti tikrais faktais. Todėl šiuo atveju patarimas būtų neapsiriboti vienu šaltiniu, tikrinti informaciją skirtinguose šaltiniuose.
Kalbant apie informacijos tikrinimą laisvojoje enciklopedijoje Wikipedia, pravartu ją pasitikrinti keliomis kalbomis, pažiūrėti ar faktai sutampa, pasitikrinti netgi išnašose skelbiamus šaltinius, atkreipiant dėmesį kas jų autoriai. Itin pravartu paanalizuoti puslapio redagavimo istoriją: sekti, kokiu dažnumu ir kas redagavo informaciją.
Neretai pasitaiko atvejų, kad informacijos redaktorius įvardija save kaip anonimą. Kartais tokių anonimų redaguotą informaciją pati Wikipedia įvardija kaip nepatikimą. Tačiau ir pateikiamoje bibliografijoje galima rasti itin nepatikimų šaltinių. Pavyzdžiui, jau minėtoje rusiškoje versijoje apie Juozą Lukšą Daumantą remiamasi partizanų budelio, NKVD darbuotojo Nachmano Dušanskio atsiminimais, kurie yra ne tik tendencingi, bet daugeliu atvejų ir melagingi.
Manipuliacijos apie Joną Noreiką - Generolą Vėtrą
Daugumą lietuviškoje Wikipedijos apie Joną Noreiką redakcijų yra atlikęs VGTU universiteto dėstytojas Andrius Kulikauskas. Jį, kaip straipsnių autorių, galime rasti „Defending History“ interneto puslapyje, kuriame yra ir daugiau minčių apie tikrus ir tariamus lietuvių nusikaltimus Holokausto istorijoje.
Šiame puslapyje, įkurtame 2009-aisiais metais, publikuojami švelniai tariant prieštaringi straipsniai apie Lietuvos istoriją. Žinoma, kad vienas iš „Defending History“ pagrindinių įkūrėjų ir redaktorių buvo „Мир без нацизма“ („Pasaulis be nacizmo“ - Kremliaus įkurta organizacija) narys.
Akivazdu, jog puslapio kūrėjų tikslas yra ne tik atskleisti tikruosius Holokausto nusikaltimus, bet ir sistemingas kaltės primetimas atskiriems asmenims, tautai ir net valstybei. Viename iš straipsnių jo autorius A.Kulikauskas be skrupulų klijuoja nacių ar Hitlerio fanų etiketes tiek mirusiems, tiek ir gyviems asmenims, taip pat piktinasi Lietuvos teismo sprendimu dėl Jono Noreikos – Generolo Vėtros.
Kadangi šis ir kiti straipsniai publikuojami anglų kalba, kyla pagrįsta mintis, jog tokiu būdu siekiama juodinti Lietuvą Vakaruose, esą čia atgimsta nacizmas, tokiu būdu padedant Kremliui įgyvendinti vieną iš savo tikslų - mesti šešėlį ant Lietuvos, kaip nepatikimos NATO sąjungininkės ir Europos Sąjungos narės bei partnerės.
Pačioje Wikipedijoje panagrinėjus A.Noreikos – Generolo Vėtros redagavimo istoriją, akivaizdu, jog labai skubama pildyti informaciją. Tiek lietuviškai, tiek ir angliškai bei rusiškai. Tačiau vėlgi į akis krenta šaltinių vienpusiškumas bei nepatikimumas.
Pavyzdžiui, rusiškoje versijoje kaip šaltinis nurodomas 1984 m. straipsnis, skelbtas vokiškame žurnale „Der Spiegel“, kurį parašė ne kas kitas, o buvęs KGB darbuotojas Leonidas Olšvangas (Leonid Olschwang). Ir apskritai pažiūrėjus į išnašų sąrašą galima kraupti nuo antraščių – didžioji dalis šaltinių iš Rusijos propagandinių portalų.
J.Noreika straipsnio pradžioje pristatomas kaip antinacistinio ir antisovietinio pogrindžio dalyvis, tačiau čia pat, remiantis jo anūkės pereiškimais, kuri nėra istorikė, teigiama, kad jam pavaldūs daliniai žudė žydus arba jis bendravo su asmenimis, kurie tai dare, tuo tarsi nuteisiant patį J.Noreiką ar bent jau primetant jam kolektyvinės kaltės atsakomybę.
Galima pagrįstai teigti, kad tai vienas iš manipuliacijų pavyzdžių, kokius Kremliaus propagandistai naudoja tam, kad sukeltų abejonę, nes tai gali būti paveiku visame propagandos rutuliojamame kompromitavimo procese.
Nuo 2012–ųjų iki 2019–ųjų anksčiau jau minėtas doc. A.Kulikauskas Jono Noreikos paskyrą Wikipedia platformoje redagavo 11 kartų. Dažnesni, vienas po kito daryti redagavimai pastebimi 2012–aisiais, 2014–aisiais, 2019–aisiais metais. Pastarieji faktai tik įrodo, kaip seniai ir kryptingai mėginamas diskredituoti Jono Noreikos vardas.
Kas laukia Wikipedia vartotojų?
Įdomu, ar Lietuvoje bus įgyvendinta Ukrainoje jau veikiančios institucijos idėja? Ta institucija yra atsakinga už Wikipedijos platformos informacijos turinio stebėjimą. Tai yra prevencija sustabdyti melagingos informacijos plitimui. „Kurkime Lietuvai“ iniciatyva jau vykdė panašaus tikslo idėją, nes identifikavo šalies istoriją kaip pagrindinį priešiškai prieš Lietuvą nusiteikusių valstybių taikinį.
Dezinformacijos sklaidos mažinimo projektu buvo siekiama sustiprinti Lietuvos įvaizdžio atsparumą užsienyje bei susilpninti prieš Lietuvą nukreiptas istorijos politikos kampanijas. Bet tai viso labo vienas iš būdų, būtina ieškoti ir kitų alternatyvų viešojoje erdvėje skelbiamos informacijos skaidrumui ir patikimumui išsaugoti. Šiuo metu „Kurk Lietuvai“ programa vykdo „Atsakingą kibernetinio saugumo spragų atskleidimą“.
„Pakeisti aiškius ir nusistovėjusius įsitikinimus turinčių žmonių nuomonę nėra lengva. Čia susiduriama su visuomenės raštingumu ir gebėjimu analizuoti turinį. Deja, daugelis Wikipedia dar suvokia kaip savaime patikimą informacijos šaltinį. Informacijos srautai yra miližiniški, čia vyksta nuožmi kova, ir net išsilavinę žmonės yra nesunkiai suklaidinami”, - pripažino komunikacijų agentūros vadovas Alkas Paltarokas.
Europos komiteto pareiškimas
„Saviraiškos laisvė yra viena pagrindinių Europos Sąjungos vertybių, įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, sudaranti sąlygas piliečiams dalyvauti demokratiniuose procesuose, kuriuos vis labiau apsunkina sąmoningas didelio masto ir sistemingas dezinformacijos skleidimas.
Komiteto pareiškime pabrėžiamas įsitikinimas, kad dezinformacijos kampanijomis siekiama pakenkti ne tik demokratijai bet kurioje valstybėje narėje, bet ir pačiam Europos projektui: atkreipiamas dėmesys į dezinformacijos šaltinius, pabrėžiamas pilietinės visuomenės ir privataus sektoriaus (visų pirma, socialinių tinklų platformų) vaidmuo sprendžiant dezinformacijos problemą.
Pažymima specialių ekonominių ir socialinių strategijų, kurios didintų labiausiai dezinformacijai imlių, nusivylusių ir nepasitikinčių valstybe piliečių grupių, pasiduodančių populistiniam supriešinimui ir hibridinėms įtakoms, pasitikėjimą valstybe svarba”- praneša Europos reikalų kometeto biuras prie LRS.
