Remiantis Naujojo Testamento evangelijomis, Didįjį penktadienį nukryžiuotas ir kančiose kabėjęs maždaug tris valandas, 15 val. dienos Jėzus Kristus mirė ant kryžiaus. Minint Kristaus kančią ir jo paskutinę kelionę į Golgotos kalną, kur nukryžiuotas mirė, daugelyje bažnyčių rengiama Kryžiaus kelio procesija.
Tradiciškai Kristaus mirties valandą iš Vilniaus Arkikatedros bazilikos prasidės Kryžiaus kelio procesija į Trijų kryžių kalną. Malda, giesmės ir Kryžiaus kelio stotyse skaitomi apmąstymai tikintiesiems primins žmonijos išgelbėjimo kainą.
„Kristus laisvanoriškai atiduoda save už mus visus. Visuose Didįjį penktadienį skaitomuose mąstymuose atsiskleidžia Jo kilnumas, pati intencija ir tikėjimas prisikėlimu. Taip pat atsiskleidžia žmogaus tragedija – koks vis dėlto menkas yra žmogus kada jis pavirsta žvėrimi, kitą kankina, išduoda, nekenčia.
Kankinant Kristų buvo tikimasi, kad Jis kažką prakeiks, grasins, nekęs, kažkam bausmes siūlys. Nesulaukė. Kristaus nusiteikimo kančia nepakeitė, Jis ir mirdamas sakė: „Tėve, pasigailėk jų, nes jie nežino ką daro.“ Iš tikrųjų nežino, nes rodydamas savo galią, kitą žemindamas, trypdamas, niekindamas žmogus gali nuoširdžiai galvoti, kad yra pranašesnis. Iš tikrųjų taip jis parodo savo nepaprastą menkumą“, – pabrėžė kanonų teisės daktaras kunigas Vytautas Brilius.
Didžiojo penktadienio vakarą bažnyčiose vyksta Kryžiaus pagarbinimo pamaldos. Liturgija prasideda tyliu kunigų ir patarnautojų atėjimu prie altoriaus. Kunigas gulasi veidu žemyn prieš kryžių. Ši apeiga žymi žmogaus nusižeminimą bei Bažnyčios liūdesį ir skausmą.
Didysis penktadienis visiems tikintiesiems yra privaloma atgailos diena, pažymima pasninku ir abstinencija.
