Kai neseniai savivaldybės dangoraižio pašonėje suremontuotoje L.Kačynskio gatvėje kanalizacijos šulinys buvo uždengtas ketaus dangčiu, ant kurio – sovietinę okupaciją primenanti santrumpa „Lit SSR“, šia gatve vaikštantys vilniečiai pasipiktino.
„Šis dangtis yra po savivaldybės langais, prie prospekto skambiu Konstitucijos pavadinimu. Perklojo raudonas trinkeles, įrengė dviračių taką, o šulinio nauju dangčiu nesugebėjo uždengti“, – širdo sostinės gyventojai.
Beje, Vilniuje likę daug dangčių ne tik su užrašais rusų, bet ir lenkų kalba. Jie nepakeisti nuo tarpukario laikų. Interneto svetainės vilniausdangciai.wordpress.com duomenimis, mieste yra 47 gamintojų šulinių dangčių.
Suranda ir Karoliniškėse
L.Kačynskio gatvėje paliktas praeivius papiktinęs dangtis – vienas naujesnių. Galbūt dėl to kelininkai ir nutarė jo nekeisti.
Rusiškos raidės „RST“ – tai sąvokos „respublikinis standartas“ santrumpa. Ant kai kurių jų po skaičių „330“ dar buvo žymimi pagaminimo metai.
Interneto svetainės apie Vilniaus dangčius autorius gali išvardinti nemažai šio tipo dangčių skirtumų, kurie paprastai yra nežymūs.
Tokių dangčių daug likę sovietinės eros pabaigoje nutiestose gatvėse: Laisvės prospekte, L.Asanavičiūtės, R.Jankausko, D.Gerbutavičiaus gatvėse. Kitose gatvėse yra ir senesnių, pagamintų 1977 ar net 1972 metais.
Išsaugojo KGB rūmų kieme
Nors pasakotojas apie Vilniaus dangčius sukaupęs daug informacijos, seniausio dangčio sostinėje jis taip ir nerado.
Vienoje televizijos laidoje dalyviai teisingai atsakė į klausimą, kad šis dangtis yra KGB rūmuose įsikūrusio Okupacijos ir laisvės kovų muziejaus kieme Aukų gatvėje.
Neradęs šio dangčio jų žinovas internete spėliojo, galbūt jis pavogtas, sunaikintas arba pakeistas nauju. Prieš tai jis mėgino dangčio ieškoti Pamėnkalnio gatvėje.
Ant dangčio KGB rūmų kieme užrašyta: „A.Gutkovo techninė kontora“. Aiškėja, kad jis pagamintas Sankt Peterburge.
Tiksli dangčio gamybos data nežinoma – aišku tik tiek, kad jis caro laikų. Išorinių požymių, pagal kuriuos būtų galima datą nustatyti, seniausi dangčiai neturi.
TS – šilta, GK – smirda
Daug lengviau išsiaiškinti sovietmečio santrumpas. Pavyzdžiui, gatvėse dar pilna šulinių su rusiškomis raidėmis TS (rus. „teplovaja setj“ – šilumos tinklas). Tai reiškia, kad po žeme – šilumos trasa.
Toks dangtis likęs ir pačiame centre, K.Sirvydo gatvėje. Jis papuoštas amfiteatru vadinamu raštu, viduryje įspaustos raidės. Beje, šiame dangtyje jos yra aukštesnės nei kituose tokio tipo dangčiuose.
Atvėrus šulinį su rusiškomis raidėmis GK („gorodskaja kanalizacija“ – miesto kanalizacija), gali neabejoti, kad smirdės. Todėl tokie dangčiai buvo gaminami be skylių, jų mieste likę įvairių tipų.
Išsivadavo iš sovietmečio
Yra ir kitokių kanalizacijos dangčių, papuoštų raidėmis K. Jie liudija, kaip miestas vadavosi iš sovietmečio. Gatvėse yra tokio tipo dangčių, pažymėtų ir rusiškomis raidėmis TU („techničeskije uslovija“), ir lotyniškomis TS (techninės sąlygos).
Kai kur dar matyti vilniečius piktinančios raidės „Lit SSR“, bet kitur vietoj jų įspausta „Lietuvos“. Dangčių dizainas toks pat, net K vienoda, juolab kad žodis „kanalizacija“ yra tarptautinis ir abiejuose raidynuose pirmoji jo raidė nesiskiria.
Rašyti „Lietuvos“ ant dangčių imta netrukus po nepriklausomybės atkūrimo – apie 1992-uosius. Kas kita šuliniai su rusiškomis raidėmis GTS („gorodskaja telefonaja sviazj“). Tai reiškė, kad po žeme – telefono kabeliai.
Tam skirti ir dangčiai su raidėmis MTT (miesto telefono tinklas). Ant dalies tokių dangčių nurodomi 1987-ieji. Tai reiškia, kad dar prieš nepriklausomybės atkūrimą retkarčiais buvo naudojamos ir lietuviškos santrumpos.
Reiškia apkrovos klasę?
Lotyniška raidė S ant šulinių nėra visiškai aiški, bet vilniausdangciai.wordpress.com autorius spėjo, kad tai reiškia „sunkus“. Juolab kad dar likę ir šulinių su raide T („tiažiolyj“ – sunkus). Daugiau ant jų nieko nėra – nei raidžių, nei skaičių.
Kitas neaiškumas, pasitaikantis ant šulinių dangčių, – raidės kirilica TP. Jeigu tai būtų T arba TM („tiažiolyj magistralnyj“ – sunkus magistralės), tai reikštų apkrovos klasę. Gali būti, kad tuometės techninės sąlygos reikalavo dar kažkokio, dabar nežinomo, varianto. Nelabai aiškios ir raidės STL. Manoma, kad jos taip nurodė po žeme besidriekiančius šilumos tinklus.
Siekė daugiau sutaupyti
Tuo metu šiuolaikiniai šuliniai neužmena jokių mįslių. Remontuodami Tilto gatvę kelininkai paliko nemažai senų šulinių dangčių, tačiau įrengė naujas įmonės „Ginmika“ vandens surinkimo groteles. Jų net kaina žinoma – 193 eurai. Tokios grotelės išlaiko net 40 tonų svorį.
Beje, žvelgdamas į šio gamintojo šulinių dangčius specialistas gali pastebėti, kaip juos įrengdami kelininkai taupė. Ne tik Senamiestyje, bet ir judresnėse gatvėse aptiksi dangčių, išlaikančių iki 25 tonų, nors tokio skersmens šuliniams gaminami ir iki 40 tonų svorį išlaikantys dangčiai. Tik jie 20 eurų brangesni. Tad pastarųjų gerokai mažiau.
Suremontuotose gatvėse galima pastebėti ir kito gamintojo – „Wavin“ dangčių. Daugiausia jie skirti nuotekų šuliniams.
Yra ant dangčių užrašų ir prancūzų kalba. Tai – Prancūzijos gamintojo „Pont-a-Mousson“ produkcija, neseniai atkeliavusi į Vilnių, nors prancūzai įvairius vamzdžius, dangčius pradėjo gaminti dar 1856 metais.
Gedimino prospekte, Vilniaus ir Labdarių gatvėse daug dangčių su užrašais „Vilnius“. Malonu užminti ant Vilniaus ir pasijusti vilniečiu.
Apvalūs – kad būtų saugiau ir patogiau
Nors šulinių dangčių pasitaiko kvadratinių, ne vienam praeiviui kilo klausimas: kodėl vis dėlto dauguma šių dangčių yra apvalūs?
Pasak specialistų, atsakyti į šį klausimą padės elementarios fizikos žinios.
Dangčiai apvalūs yra dėl to, kad juos nukeliant jie neįkristų į vamzdynus.
Juk nuimant ar uždedant kvadratinį dangtį ir netyčia pakreipus jis gali įkristi į vamzdyną.
Tai apsaugo ne tik nuo netyčinių nelaimių, bet ir nuo piktybinių poelgių.
