Nors istorikai vienareikšmiškai negali sutarti dėl A. Smetonos asmenybės ir jo įtakos Lietuvos istorijai, viena aišku, kad būti pirmuoju prezidentu nebuvo lengva: tuo metu dar nebuvo susiformavusios institucinės atsakomybės ir praktika, be to, iš vienos pusės Vilniaus siekė Lenkija, iš kitos pusės Vokietija visomis įmanomomis priemonėmis bandė išlaikyti Lietuvą savo sudėtyje. Pirmuoju prezidentu A. Smetona išbuvo šiek tiek daugiau nei metus – iki 1920 m. birželio 19 d., 1926 m. gruodžio 19 d. jis vėl tapo prezidentu – šį kartą ketvirtuoju ir ilgesniam laikotarpiui.
1940 m. birželio 15 d. prezidentas A. Smetona gauna Maskvos ultimatumą, o valstybės Taryba atsisako jam priešintis, todėl prezidentas su šeima pasitraukia į Vokietiją, vėliau į Šveicariją, kol galiausiai pasiekia JAV ir ten apsistoja. 1944 m. sausio 9 d. A. Smetona miršta namuose dėl nesandarios krosnies apsinuodijęs smalkėmis – yra iki šiol manančių, kad tai buvo suplanuotas pasikėsinimas.
