Tokią galimybę lankytojams suteikia nauja virtuali ekspozicija „Laiko juostos vaizdai pro Gedimino pilies bokšto langus“.
Jau kopiant stačiais ir siaurais Gedimino pilies bokšto laiptais pasigirsta pilį puolančių kryžiuočių šūksniai, per akmenuotą grindinį dardančių karietų ir kiti erdvės vaizduotei teikiantys garsai.
Įžengus į aptemdytą salę užburia septyniuose bokšto languose-ekranuose sinchroniškai besikeičiantys istoriniai siužetai.
Šiuos pasakojimus kūrė Lietuvos nacionalinio muziejaus menotyrininkai, istorikai, ekspozicijų architektai, o trimatę istorinių siužetų projekciją įgyvendino skaitmeninės komunikacijos srityje dirbančios įmonės „Multimediamark“ grafikos dizaineriai bei programuotojai.
Įspūdingas kryžiuočių puolimas
Gedimino pilyje pirmą kartą apsilankiusi vienuolikmetė Kamilė iš Klaipėdos sakė, kad didžiausią įspūdį jai paliko kryžiuočių antpuolis: „Kai pamačiau daugybę artėjančių žiburių, ne iš karto supratau, kad tai kryžiuočiai artinasi su deglais rankose. Stebėdama antpuolį galvojau, ar pilis jį atlaikys, ir ką pati daryčiau, jei būčiau gyvenusi tais laikais.“
Projekcijoje vaizduojamas 1394 m. vykęs kryžiuočių puolimas, kaip teigia istorijos šaltiniai, buvo pats grėsmingiausias, bet priešai Aukštutinės pilies paimti nepajėgė.
Pasak „Multimediamark“ vadovo Vytauto Švėgždos, atkurti kryžiuočių antpuolį buvo vienas didžiausių iššūkių: „Tie antpuoliai labai nedaug aprašyti kronikose, tad reikėjo gerai pasukti galvą, kaip kuo įmanoma tikroviškiau ir įdomiau parodyti puolimą.“
Skrydis per XVIII a. Vilnių
Pasak įmonės vadovo, penkiems projekcijos animaciją ir grafiką kūrusiems darbuotojams prireikė beveik keturių mėnesių įgyvendinti visas kūrybines idėjas.
Daugiausia darbo pareikalavo virtualaus „skrydžio“ per XVIII a. pabaigos Vilnių kūrimas, mat siekta nenukrypti nuo istorinės tiesos ir parodyti, kaip tuo metu atrodė kiekvienas statinys. Tam gerokai pravertė ir pirmą kartą į trimatę erdvę perkelti dailininko Pranciškaus Smuglevičiaus kūriniai. Iš jo paveikslų ir eskizų rekonstruota tuometė Katedros aikštė ir Aukštutinės pilies prieigos.
Dėmesys detalėms
Projekcijoje atvaizduoti ir vėlesni laikotarpiai. XIX amžiaus vaizdus lankytojai stebi ne iš Gedimino pilies bokšto, o iš kalno papėdės – tuo metu čia veikė visuomenei neprieinama karinė tvirtovė, kurioje buvo slapta palaidoti 1863–1864 m. sukilimo dalyviai.
Taip pat lankytojai gali išvysti, kokius vaizdus pro bokšto langus galėjo matyti XIX a. pabaigoje, XX a. pradžioje ir viduryje gyvenę žmonės. Šiuos vaizdus vėliau kiekvienas gali palyginti su šiandien nuo pilies bokšto matoma sostinės panorama.
Vytautas Švėgžda sakė, kad kuriant vizualinį pasakojimą apie Vilnių daug dėmesio buvo skiriama ir garsui – projekcijos vaizdus lydi įvairūs garso efektai ir kruopščiai parinktos skirtingų laikotarpių dvasią padedančios kurti muzikinės kompozicijos.
