Taip Valdovų rūmų muziejus kartu su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu siekia priminti iškilią XIX a. Lietuvos istorijos asmenybę – Simoną Daukantą (1793–1864), kuris pirmasis parašė Lietuvos istoriją lietuviškai ir vėliau pats pateko į lietuvių kultūros, literatūros istorijos puslapius.
„Natūralu, kad tai nėra lengvo turinio paroda, nes ir pati Simono Daukanto asmenybė yra išties įvairialypė, daugiasluoksnė, ne veltui apipinta daugybe legendų.
Paroda suorganizuota bendradarbiaujant įvairioms Lietuvos atminties institucijoms: muziejams, bibliotekoms, Lietuvos valstybės istorijos archyvui ir privatiems asmenims. Rinkdamiesi pavadinimą, pasitelkėme paties istoriko žodžius „Aš dėl lietuvystės pamatus dedu“. Jie paaiškina, kodėl nuspręsta parodoje neatskirti S. Daukanto biografijos nuo darbų“, – teigė Valdovų rūmų muziejaus Parodų ir leidybos skyriaus koordinatorė, šios parodos kuratorė Gintarė Džiaugytė.
Kartu ji primena, kad šiais metais minimos ir šios asmenybės 155-osios mirties metinės.
Parodoje pristatoma kiek daugiau nei 110 eksponatų, bylojančių apie S. Daukanto gyvenimo faktus ir darbus bei jo atminimą – dvi parodos temas. Daugiausia dėmesio skiriama istoriko veiklą įamžinusiems jo paties veikalų rankraščiams.
Didžioji šio palikimo dalis, padovanota jo giminaičių Kaunackių, saugoma Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.
Pirmoje parodos dalyje, skirtoje S. Daukanto biografijai ir darbams, eksponuojami svarbiausi reliktai, geriausiai atskleidžiantys jo gyvenimo kelią ir veiklos daugiakryptiškumą, kurių simbiozė įprasminama paties istoriko žodžiais „Aš dėl lietuvystės pamatus dedu“.
„Simono Daukanto biografijoje esama daug legendinių pasakojimų. Tai istorijos apie valstietišką ir vėliau subajorintą jo kilmę, mitinė kelionė pėsčiomis iš Kalvių, Žemaitijos, į Vilnių. Daiktų, siejamų su šia asmenybe, yra likę mažai, tik Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomi jam priskiriami kėdutė ir skrynelė, jie pristatomi ir parodoje“, – sakė G. Džiaugytė.
Pasak jos, gausesnis paties S. Daukanto sukurtas palikimas. Studijomis ir gyvenimu Vilniuje prasideda jo, kaip istoriko, švietėjo, etnografo, kelias. Parodoje autoriaus gyvenimo etapai – Kalviuose, Vilniuje, Rygoje, Sankt Peterburge, Varniuose ir Papilėje – pristatomi atskirai. Kiekvienas jų vainikuojamas žinomiausiais istoriko veikalais.
Antroje parodos dalyje pristatomi įvairaus pobūdžio S. Daukanto atminimui įamžinti skirti kūriniai. Per visą istoriko gyvenimą sukurtas tik vienas jo portretas, kitų atvaizdų nėra žinoma. Šis vienintelis vėliau tapo įkvėpimu kitiems menininkams.
Medaliai, atvirukai, portretai, liaudies menas (drožiniai, siuviniai), skulptūros, grafikos kūriniai, monografijos – parodoje eksponuojama gausi įvairiažanrė kūryba, atskleidžianti, jog dėl lietuvystės besistengusio S. Daukanto indėlis yra neužmirštas ir praėjus porai šimtmečių po jo mirties.
Paroda atidaroma naujame Valdovų rūmų muziejaus Parodų centre (VI maršrutas, II aukštas).
Ji veiks iki gegužės 12 dienos. Parodos veikimo laikotarpiu taip pat planuojama turininga kultūrinė programa: renginiai, paskaitos, ekskursijos po parodą ir Vilniuje po su S. Daukantu susijusias vietas, edukacinės veiklos.
