Emilio Berlinerio įkurta akcinė bendrovė „Gramophone Company“ buvo pirmoji, pradėjusi gaminti gramofono plokšteles, jos filialas „Zonophone Records“ 1902 m. buvo įsteigtas Rygoje, o kompanijos darbuotojai, reklamuodami gramofoną ir ieškodami muzikos ir atlikėjų įrašams, keliaudavo ir po Europą, ir po visą pasaulį.
1910 m. kovo mėnesį kompanijos atstovams atvykus į Vilnių, būsimą Lietuvos himną įgiedojo Vilniaus lietuvių kultūros draugijos „Rūta“ choras, dirigavo Vladas Lopata. Draugija, gyvavusi 1909–1914 m., nuveikė didžiulį darbą puoselėdama lietuvišką kultūrą: rengė vaidinimus, koncertus, paskaitas, įvairius suėjimus, įsteigė biblioteką.
„Rūtos“ choras įdainavo ne vieną plokštelę, tačiau Vilniuje, „Komercijos“ viešbutyje įrašyta šelako plokštelė, kurioje yra himnas, – viena iš ankstyviausių lietuviškų plokštelių: pirmieji lietuviški garso įrašai buvo padaryti Rygoje vos prieš dvejus metus – 1908-aisiais.
1910 m. iki Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės“ paskelbimo oficialiu Lietuvos himnu dar buvo likę nemažai laiko, tačiau lietuviškuose sambūriuose, koncertuose ir minėjimuose ji buvo labai mėgstama. Visiems atsistojus, pirmiausia būdavo giedama „Tautiška giesmė“. Todėl šalia plokštelėje įrašytų žinomų dainų „Pasėjau linelius“ ir „Noriu miego“ „Rūtos“ choro plokštelėje atsirado ir mėgstama patriotinė giesmė.
Nacionalinės bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skyriuje taip pat saugomos vienos iš pirmųjų spausdintų „Tautiškos giesmės“ natų (pirmą kartą giesmė išspausdinta laikraštyje „Varpas“, 1898 m. Nr. 6). Natos išspausdintos vargonininko, chorvedžio ir kompozitoriaus Leono Eremino (1863–1927) surinktame 67-ių dainų rinkinyje mišriems ir vyrų balsams „Dainos sustatytos ant keturių balsų“. 1902 m. Tilžėje šį rinkinį išleido garsus leidėjas ir knygnešys Petras Mikolainis (1868–1934). Dainų rinkinys tuo metu buvo vienas iš pagrindinių lietuviškų chorų repertuaro šaltinių.
Seniausią Lietuvos himno įrašą kviečiame pasiklausyti svetainėje epaveldas.lt:
Laikraščio „Varpas“ numeriai:
laikraštis „Varpas“
