Įvairių organizacijų, institucijų ar privačių iniciatyvų dėka Lietuvoje gausiai lankomi buvę partizanų bunkeriai, prižiūrima aplinka, rengiamos įvairios atminimo akcijos. Tokiu būdu svarbus istorinis palikimas yra puoselėjamas ir perduodamas jaunajai kartai.
2018-aisiais, kurie buvo paskelbti Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago metais, ypač kilęs pagarbos žygių populiarumas, panašu, 2019-aisiais dar labiau išaugs. Seimas šiuos metus paskelbė ne tik Jono Žemaičio-Vytauto metais, bet ir Lietuvos šaulių sąjungos bei Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais.
Tradicinis žygis prie J. Vitkaus-Kazimieraičio vadavietės
„Šiais metais Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija organizavo jau 27–ąjį žygį į partizanų vado pulkininko J. Vitkaus-Kazimieraičio vadavietę prie Skroblaus ir Maždžieraus šaltinių netoli Rudnelės kaimo,“ – pasakojo Virginija Pugačiauskienė, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus istorikė.
„Tai tradicinis naktinis žygis, kurio data, sausio 12 d., niekuomet nekeičiama, keliaujama bet kokiomis oro sąlygomis. Šio žygio iniciatorius bei gražios idėjos, kaip paminėti Pietų Lietuvos partizanų srities vado J. Vitkaus-Kazimieraičio atminimą, autorius yra buvęs parko darbuotojas Henrikas Gudavičius,“ – pasakojo V. Pugačiauskienė. – „Žygis – pilietinė pareiga, pagerbiant partizanus ir sausio 13 – osios įvykių dalyvius. Pradžioje naktinio žygio dalyviai buvo tik parko darbuotojai ir H. Gudavičiaus bendraminčiai, tačiau šiais metais dalyvavo jau 110 žygeivių!“
Taip pat žygio dalyviai galėjo aplankyti lankytojų centre Marcinkonyse atidarytą Vytauto Mačiulaičio fotografijų parodą „Laisvės kovų takais“. Paroda skirta Lietuvos Nepriklausomybės kovų metams atminti.
Šauliai dalinosi žiniomis su žygeiviais
Naktiniame atminimo žygyje dalyvavo ir nemažai Lietuvos šaulių sąjungos narių, kurie noriai dalinosi savo karinėmis-taktinėmis žiniomis, ir supažindino žygio dalyvius su naktinio matymo taikiklių naudojimu bei svarba karyboje.
„Naktiniai matymo taikikliai reikalingi šaulio tarnyboje kaip ginklo priedas, kadangi suteikia galimybę greičiau atpažinti draugiškas arba priešiškas pajėgas tamsiu paros metu ir esant blogam matomumui. Taip pat jie sumažina galimybę priešiškoms pajėgoms slapta priartėti prie šaulių saugomų objektų ir teritorijų,“ – žygeiviams pasakojo šaulys Rokas Volungevičius.
Partizanų atminimo žygių populiarumas auga
Vienas iš partizanų pagerbimo žygių nuolatinių dalyvių, viešųjų ryšių ekspertas Alkas Paltarokas džiaugėsi vis augančiu tokių žygių populiarumu.
„Drąsiai galima teigti, kad per metus žygiuose sudalyvauja ne šimtai, o tūkstanciai bendraminčių. Akivazdu, kad susidomėjimas rezistencijos kovomis ateityje tik augs. Žygiai dedikuojami įvarioms svarbioms datoms paminėti, pagerbti svarbias laisvės kovų vietas ir, žinoma, aplankyti bunkerius. Taip žmonės tarsi prisiliečia prie istorijos, skatinamas jaunimo pratriotiškumas ir prasmingas laikas gamtoje,“ – kalbėjo A. Paltarokas.
A. Ramanauskas-Vanagas apie bedražygį J. Vitkų-Kazimieraitį
„Kazimieraičiui žuvus, sąjūdis neteko vieno iš aukščiausiųjų savo vadų, be galo atsidavusio savo Tėvynei. Aš kaip pavyzdį kėliau Kazimieraičio asmenybę: žmogų, kuris visas savo dvasines ir fizines jėgas paskyrė Lietuvos išlaisvinimo kovai; karininką, kuris iki paskutinio atodūsio tęsėjo duotąją priesaiką; kovotoją, kuris pelnytai buvo ir yra laikomas partizanų idealu. Jis įgijo meilę ir pagarbą visų partizanų ir jų vadų, turėjo didžiulę įtaką dėl to, kad buvo išsižadėjęs asmeniškos gerovės, be galo pasišventęs sąjūdžio reikalams, nepaprastai darbštus, teisingas, kantrus, blaivus ir labai religingas žmogus…“
