Svarstomos galimybės atkurti ne tik bokštą, bet ir kitus nugriautus Mėmelburgo pilies statinius.
Parama – vardinės plytos
Klaipėdiečiams jau seniai knieti atkurti pagrindinę buvusios pilies puošmeną – didįjį bokštą, kurio liekanos buvo aptiktos dar sovietmečiu. Pamatų vieta pažymėta mūrais, apsaugota medine stogine.
Paskaičiuota, kad pradinis Mėmelburgo pilies bokšto silueto atkūrimo minimaliomis priemonėmis projektas savivaldybei kainuotų maždaug 1,5 mln. eurų, statyba truktų kelerius metus.
Kitame architektų siūlomame variante numatyta galimybė atstatyti autentišką bokštą su apžvalgos aikštele ir vidaus patalpomis. Tuomet visoms idėjoms įgyvendinti prireiktų apie 4,8 mln. eurų.
Klaipėdos savivaldybei paskelbus gyventojų apklausą, nuomonę dėl pilies bokšto atstatymo galimybių pareiškė beveik 1800 uostamiesčio gyventojų – 70 proc. respondentų pareiškė norą prisidėti prie pilietinės akcijos „Pirk savo plytą“, kad piliavietėje iškiltų 47 metrų aukščio kuoras.
Beveik pusė apklausos dalyvių – 31–50 metų klaipėdiečiai. Socialinėse apklausose paprastai vyrauja moterys, bet šįkart aktyvesni buvo vyrai, sudarę net 64,6 proc. visų respondentų.
Sumanė atkurti bokšto tūrius
Techninė užduotis jau parengta, architektai aiškinasi, koks variantas būtų priimtinesnis rengiant projektą, kaip naudoti vidaus erdves. Bokšte galima įkurdinti turizmo informacijos centrą, istorijos muziejų, menes, pritaikytas įvairiems kultūros renginiams, garbingiems svečiams priimti.
„Bokšto tūriams atkurti planuojame naudoti metalo konstrukcijas, kurios būtų apmūrytos raudonomis plytomis. Žvelgiant iš šalies statinys atrodytų toks, koks buvo viduramžiais“, - į ateitį optimistiškai žvelgia Klaipėdos savivaldybės administracijos vadovas Saulius Budinas.
Paskaičiuota, kad 14 aukštų namui prilygstančio Klaipėdos piliavietės bokšto konstrukcijoms sumontuoti prireiktų apie 700 tūkst. eurų. Dar tiek pat kainuotų metalo karkasą apmūryti raudonomis plytomis. Siūloma bokšto viršuje įkurdinti apžvalgos aikštelę su kavine.
Savivaldybė tikisi geranoriškos visuomenės paramos – žada inicijuoti vardinių plytų pirkimo akciją, kad kiekvienas pilietiškai nusiteikęs klaipėdietis jaustųsi prisidėjęs prie svarbaus objekto atkūrimo.
Ar miestui reikia butaforijų?
Jeigu miesto taryba iš tikrųjų nuspręstų skelbti rangos konkursą dėl pilies bokšto atkūrimo, galbūt atsirastų ir savanorių, kurie dirbtų statybvietėje nereikalaudami atlygio. Tai irgi būtų parama.
S.Budinas projekto sėkme neabejoja: „Viskas priklausys nuo miestiečių aktyvumo ir jų dosnumo. Kelio atgal nebėra – pilies bokštą tikrai atkursime, trūkstamą lėšų dalį skirs savivaldybė.“
Piliavietę tyrinėjęs akademikas, archeologas Vladas Žulkus pritaria idėjai atkurti kryžiuočių pilies kuorą, bet siūlo bokšto konstrukcijų neapkaišyti storomis trijų metrų pločio sienomis: „Danės žiotyse įsitvirtinusiems kryžiuočiams tokių mūrų reikėjo, o mums tai būtų brangiai kainuojanti butaforija.“
Architektų vizijos įplieskė ir prieštaringų diskusijų – racionalesni oponentai vis dar svarsto, ar verta atstatyti Lietuvos pajūrį užgrobusių teutonų tvirtovę. Juk kuršių gentys ją ne kartą buvo apsiautusios, mėgino sudeginti, o paskui ir patys vokiečiai galutinai sunaikino.
Siūlymas - mokytis iš teutonų
Buvęs uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius siūlo pinigus taupyti socialinėms reikmėms – senelių globos namų, mokyklų, vaikų darželių statybai. Nihilistai bokšto statybą vertina kaip akibrokštą, vizualinę butaforiją, baiminasi, kad svetimkūniu tapęs vertikalus akcentas tik subjauros piliavietę.
Mero kadenciją baigiantis Vytautas Grubliauskas siūlo ne panikuoti, o žengti pirmyn: „Yra galimybių atkurti prarastą miesto kultūros ir istorijos paveldą. Jeigu kryžiuočiai būtų blaškęsi taip, kaip mes dabar, jokios pilies prie Danės nebūtų.“
Savivaldybei nusprendus atkurti teutonų pilies erdves ir bastionus Klaipėdoje, iš piliavietės teritorijos buvo iškelta laivų remonto įmonė. Į statybas jau investuota daugiau kaip 10 mln. eurų.
Svarstomos galimybės pagal išlikusią ikonografinę medžiagą atkurti istorinį visos Mėmelburgo pilies vaizdą. Galimiems piliavietės infrastruktūros, buvusių statinių atkūrimo darbams reikia apie 40 mln. eurų.
Piliavietės vaizdas ryškėja
Livonijos ordinas Danės žiotyse 1252 metais pastatė medinę pilį, kuri vėliau buvo paversta aukštais gynybos pylimais, mūrais ir vandens grioviais apjuosta tvirtove. Kieme atsirado bažnyčia, kalėjimas, požemiuose buvo laikomi ginklų arsenalai.
Kai Mėmelburgo tvirtovė galutinai prarado strateginę reikšmę, magistratas dalį piliavietės perleido pirkliams, privatiems asmenims. Išlikusius statinius iki Antrojo pasaulinio karo pradžios uoliai griovė ir patys miestiečiai – statydami savo namus ištampė visas plytas ir akmenis.
Sunykusią kryžiuočių pilį dabar bandoma prikelti – po archeologinių tyrimo atstatytos dvi kurtinos, rekontruotuose bastionuose įkurdintos Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ekspozicijos.
