Pranciškaus Smuglevičiaus salėje neseniai atidaryta paroda „Už Tėvynę, už laisvę!“, skirta atkurtos Lietuvos kariuomenė šimtmečiui. Bet jos eksponatai kalba apie kur kas ankstesnius laikus – nuo XIII amžiaus.
Tai – unikalūs dokumentai, pasakojantys apie karybos istoriją, mūšių planavimą, juose aprašoma karo technika, įtvirtinimai, ginklai, uniforma, karvedžių žygiai, pateikiami žemėlapiai.
Iš lobyno paimti 133 eksponatai
Vilniaus universiteto bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė tikino, kad atkurtos Lietuvos kariuomenės šimtmečiui skirtoje parodoje siekiama atskleisti kur kas gilesnę šalies istoriją.
1570-aisiais įkurta biblioteka sukaupė neįkainojamą turtą – mokslo ir kultūros paveldo kolekciją. Rengiant šią parodą VU bibliotekos lobyne saugomi 133 unikalūs dokumentai išvydo dienos šviesą. Tai – knygos, rankraščiai ir grafikos darbai, susiję su LDK kariuomene ir jos karvedžiais.
„Čia pirmą kartą visuomenei pristatomi dokumentai, kurie iki šiol nebuvo niekur demonstruoti. Jie kantriai laukė šios dienos Vilniaus universiteto bibliotekos lobyne“, – pasakojo VU bibliotekos vadovė I.Krivienė.
Karo meną studijavo pagal iliustracijas
VU bibliotekos seniausias eksponatas, skirtas karybai, – 1472 metais Veronoje išleistas italų inžinieriaus Roberto Valturijo veikalas „Apie karybą“.
Kadangi šiame veikale yra daug tikslių iliustracijų, jomis rėmėsi įvairių šalių karvedžiai ir inžinieriai.
Yra ir 1514 metų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo raštas, kuriame grįždamas iš pergalingo mūšio ties Orša jis rašo klebonui, kad būtų medžiamasi už visus žuvusius mūšyje.
Čia galima pamatyti vieno Lietuvos Didžiojo kunigaikščio laišką, skirtą Ivanui Rūsčiajam, jame yra išreiškiamas susirūpinimas, kaip svarbu išsaugoti taiką.
Tai, kad istorija dažnai priklauso ne nuo karvedžių, o nuo paprastų kareivių, kurie laimi arba pralaimi, primena ir knyga „Pratimai su ginklu“ (1608 m.).
Šiame leidinyje yra olandų dailininko ir graverio Jakobo de Geino iliustracijų, jos skirtos skaityti nemokantiems XVII amžiaus kareiviams. Šiuose piešiniuose yra aiškinama, kaip elgtis su įvairiais ginklais: arkebuzomis, muškietomis, ietimis.
Žymiausias artileristas – VU auklėtinis
Apie Lietuvos karo tradicijas pasakojęs istorikas majoras Gintautas Jakštys tikino, kad kariuomenė ir valstybė randasi kartu, nes jei nėra valstybės, jos kareiviai vadinami plėšikais.
„Kiekvienas žmogus turi atlikti savo pareigą. Kai yra tik idėjos, bet nėra pasiryžusiųjų už tai padėti savo galvą, idėjos niekur nenuveda“, – įspėjo istorikas G.Jakštys.
Jis prisipažino, kad didžiausią susižavėjimą jam sukėlė knyga „Didysis artilerijos menas“. Jos autorius – VU auklėtinis, Lietuvos bajoras, inžinierius, artilerijos tyrinėtojas žymusis Kazimieras Semenavičius (1600–1651 m.), jo parašyta knyga „Didysis artilerijos menas“ sulaukė Europoje ne vieno vertimo.
Jis taip pat tarnavo Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės artilerijoje, dalyvavo kovose su Maskva, totoriais ir kazokais.
Šis veikalas padarė milžinišką įtaką, nes kelis šimtus metų tai buvo pagrindinis vadovėlis, iš kurio mokėsi Europos artileristai.
Veikale pirmą kartą apibendrinti karybos laimėjimai, aprašyti artilerijos technikos ir sprogmenų technologijos patobulinimai, aprašomos raketų savybės, konstrukcijos.
Kūrinys išverstas į prancūzų (1651 m.), vokiečių (1676 m.), anglų ir olandų (1729 m.) kalbas, 1963 m. knyga išleista lenkų kalba. 2018 m. veikalą į lietuvių kalbą išvertė Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas ir vertėjas Sigitas Lūžys.
Kariniais piešiniais išmargino algebros vadovėlį
Pirmą kartą parodoje publikuojamas Lenkijos karaliaus ir LDK kunigaikščio Augusto II, kilusio iš Saksonijos, raštas. Šiuo dokumentu yra skiriamas kariuomenės vadas. Taip pat yra Augusto II sūnaus – Augusto III – raštas. Šie du valdovai buvo Vetinų dinastijos atstovai, kai Saksonijos kunigaikštystė buvo kur kas turtingesnė už Prūsiją.
Parodoje yra įdomus Nesvyžiaus vietovių žemėlapis, šis dokumentas priklausė Baro konfederatams, kurie kovojo prieš Rusijos įtaką ir prieš savo valdovą Stanislovą Augustą Poniatovskį.
Yra jėzuitų kolegijos sudarytas matematikos, algebros, geometrijos vadovėlis, kuris iliustruotas piešiniais karine tematika. Tai – rankraštinė knyga.
Sukilėlių uniformą puošė kaukolės
Kova už laisvę siejama ir su romantika. Parodoje yra dokumentų, pasakojančių, kaip atrodė ir kaip rengėsi sukilėliai.
VU bibliotekos Rankraščių skyriaus bibliotekininkas Paulius Bagočiūnas teigė, kad netgi uniforma galėjo atskleisti sukilėlių pasiryžimą aukotis.
Pavyzdžiui, vienas sukilėlių dalinių, kuriam vadovavo Juozapas Zenkevičius, išsiskyrė ypatingomis detalėmis, jų uniformą puošė kaukolė ir sukryžiuoti kaulai. Šie simboliai tarsi sakė, kad sukilėliai neturi, ko prarasti.
Parodą puošia 1831 metų sukilimo dalyvės, sukilėlių pajėgų kapitonės Emilijos Pliaterytės ( 1806-1831) adjutantės Marijos Rašanavičiūtės nuotrauka. Trejais metais jaunesnė už E.Pliaterytę, M.Rašanavičiūtė lydėjo ją iki Vainežerio dvaro, kur sukilėlių kapitonė mirė.
Įvairūs dokumentai liudija, kad sukilėliai patyrė daug nuostolių, pavyzdžiui, pieštuku ant popieriaus skiautės pranešama apie žuvusiuosius, yra 1863-iųjų atsišaukimas, kuriame raginama remti sukilimą.
Laiškai įskaitomi ir po 100 metų
1918 metus Lietuvos kariuomenės atkūrimui taip pat yra skirta nemažai autentiškų dokumentų – atvirukų, kareivių laiškų, dienoraščių, nuotraukų. Daugelis jų išsiskiria gražia rašysena ir yra lengvai perskaitomi.
P.Smuglevičiaus salėje yra ir Vaclovo Biržiškos nuotrauka – jis buvo pašauktas tarnauti Lietuvos kariuomenėje. Bibliotekininkų pasaulyje šis asmenybė taip pat gerai žinoma, nes kurį laiką jis vadovavo VU bibliotekai.
Senųjų dokumentų ekspozicija papildyta šiuolaikinės Lietuvos kariuomenės nuotraukomis. Už šias nuotraukas VU biblioteka yra dėkinga Krašto apsaugos ministerijai.
