Pastaruosius keletą metų vykę Lietuvos ir užsienio istorikų bei archeologų tyrinėjimų duomenys pristatomi trečiadienį atidaromoje Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Panerių memorialo ekspozicijoje.
Ekspozicijos autoriai Neringa Latvytė-Gustaitienė ir Mantas Šikšnianas „Lietuvos rytui“ pasakojo, jog ilgą laiką kalbant apie Panerių aukas buvo naudojamasi sovietų Ypatingosios komisijos duomenimis, kad ten nužudyta 100 tūkstančių žmonių.
Toks aukų skaičius buvo apskaičiuotas apytiksliai, pagal duobių, kuriose būdavo užkasami sušaudytieji, tūrį.
Dauguma nužudytųjų buvo žydai, nacizmo aukomis taip pat tapo lenkai, čigonai, lietuviai.
Tarp jų – lenkų pogrindžio kovotojai, Lietuvos vietinės rinktinės kariai, sovietiniai karo belaisviai, vietos gyventojai.
Tyrimai vyko trejus metus
Mažesnį aukų skaičių nustatę istorikai per pastaruosius trejus metus peržiūrėjo archyvus Lietuvoje ir užsienyje, naudojosi išsigelbėjusiųjų parodymais, Vilniaus ir jo apylinkių gyventojų sąrašais, sudarytais prieš karą, taip pat karo pradžioje pabėgusių į Vilnių iš Lenkijos žmonių sąrašais.
Naujoje ekspozicijoje pristatomi ir kiti nuo 2015 metų Panerių masinių žudynių vietoje vykę archeologiniai ir istoriniai tyrimai.
Toje vietoje judinti žemę draudžia žydų religinė teisė, todėl archeologai naudojo šiuolaikinius tyrimo metodus, tokius kaip žemės paviršiaus skenavimas.
2016 metais buvo kasinėjama ir automobilių stovėjimo aikštelė, nes ten buvo planuojama statyti naują muziejaus pastatą.
Tyrimus pradėjo Lietuvos mokslininkai, o 2016 metais užsienio mokslininkų grupė pasisiūlė prisidėti be atlygio.
Atsivėrė kitoks vaizdas
Po mokslininkų tyrimų gerokai išsiplėtė masinių žudynių teritorijos vieta: paaiškėjo, kad ji kelis kartus didesnė, nei manyta iki šiol.
Dabartiniais duomenimis, masinės žudynės vyko didesnėje nei 70 hektarų teritorijoje, iki šiol buvo manoma, kad teritorija buvo ne didesnė kaip 17 hektarų.
Taip pat buvo nustatytos masinių žudynių duobės, grioviai, tranšėjos, sargybos postai, vartai, vedantys į žudynių vietas, geležinkelio atšakos, nutiestos į teritoriją, laužavietės, kur buvo deginami aukų kūnai siekiant nuslėpti nusikaltimus.
Per pirmą sovietų okupaciją Paneriuose buvo planuojama statyti skystojo kuro bazę, čia buvo iškastos gilios duobės, sujungtos tranšėjomis. Atėję naciai šią vietą pritaikė masinėms žudynėms.
Išsigelbėjusių – nedaug
Užsienio mokslininkai ištyrė ir pabėgimo tunelį, nustatė jo kryptį ir išlipimo angą.
32 metrų ilgio tunelį iškasė Paneriuose įkalinti degintojų brigados nariai.
Remiantis istoriniais šaltiniais, tuneliu pabėgo 22 asmenys.
Žinoma, kad vienuolika iš jų prisijungė prie sovietų partizanų, o kitų likimas nėra žinomas.
Apsilankymas sukrečia
Ekspozicijos kūrėjai siūlo galimybę lankytojams vaikščioti po memorialą be gido.
5 hektarų plote įrengta 19 informacinių stendų, pažymėtos masinio naikinimo duobės, paminklai ir atminimo ženklai, skirti aukų grupėms.
N.Latvytė-Gustaitienė priminė, kad Panerių memorialas nėra skirtas laisvalaikiui praleisti, tai – trauminės atminties vieta.
Čia neretai lankytojams pasidaro silpna. Todėl patariama į ekskursijas nevesti jaunesnių nei 8-os klasės mokinių.
