Skautai – tai visuomeninė savanoriška vaikų ir jaunimo organizacija, kurią 1907 m. įkūrė Anglijos lordas Robertas Badenas-Pauelas (Robert Baden-Powell). Jis siekė nuobodžiaujančius vaikus užimti prasminga ir įdomia veikla, ugdančia jų savarankiškumą, atsakomybę bei bendradarbiavimo įgūdžius. Šiuo metu skautų organizacijai priklauso daugiau nei 31 milijonas narių iš 216 pasaulio šalių.
Lietuvoje pirmą skautų organizaciją 1918 m. Vilniuje įkūrė karininkas Petras Jurgėla-Jurgelevičius. 1928 m. vasarą Aukštosios Panemunės šile buvo surengta pirmoji Tautinė Lietuvos skautų stovykla, kurioje dalyvavo apie 500 šios organizacijos narių. Tuo metu Lietuvoje buvo apie 2500 skautų.
1940 m. prasidėjusi Lietuvos okupacija nutraukė skautų veiklą, tačiau ji buvo tęsiama išeivijoje: lietuvių skautų ir skaučių vienetai kūrėsi Anglijoje, JAV, Brazilijoje, Kanadoje ir kitur. Išeivijoje veikusios lietuvių skautų organizacijos siekė išsaugoti lietuvybę ir skautiškas tradicijas.
Šiuo metu Lietuvoje veikia keletas skautų organizacijų: Lietuvos skautų sąjunga, Lietuvos lenkų harcerių (skautų) sąjunga, Studentų skautų organizacija, „Raitija“, Jūrų skautija „Divytis“, Žemaitijos skautų organizacija, Lietuvos jūrų skautija, Visagino skautų organizacija, Lietuvos Nacionalinė Europos Skautų asociacija ir Lietuvos skautija, kuri yra Pasaulio skautų judėjimo organizacijos (WOSM) narė.
Žymiausi lietuviai skautai: Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (1886–1958), Pranas Žižmaras (1907–[1941 m.]/[1944 m.]), Petras Jurgėla (1930–1992). Skautų judėjimui priklauso ir Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus.
Lietuvos centrinio valstybės archyvo virtualią parodą „Lietuvos skautams šimtas metų“ sudaro keturios dalys: skautų veikla tarpukario Lietuvoje, skautų vasaros stovyklos, pasaulio ir Lietuvos skautų ryšiai bei JAV lietuvių skautų veikla. Daugiausia eksponatų yra atrinkta iš Lietuvos skautų sąjungos fondo. Šiame fonde saugomi Lietuvos skautų sąjungos įstatymas ir statutas, šios organizacijos narių liudijimai, Lietuvos skautų sąjungos šefo aktai, skautų organizacijų susirašinėjimo veiklos klausimais dokumentai.
Parodoje taip pat galėsite susipažinti su skautų uniformos dėvėjimo taisyklėmis, jaunesniųjų skautų įžodžiu, malda, Lietuvos skautų sąjungos ženklų aprašymu. Didelę parodos dalį sudaro archyve saugomi fotodokumentai, susiję su Lietuvos skautų veikla tarpukariu ir okupaciniu laikotarpiu išeivijoje.
Fotografijose įamžintos skautų pilietinės akcijos Lietuvoje ir JAV, akimirkos iš sąskrydžių, skautų kasdienybė įvairaus pobūdžio stovyklose, pasaulio skautų šefo lordo Roberto Badeno-Pauelo vizitas Lietuvoje tarpukariu.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas dar kartą norėtų padėkoti Klivlando lietuvių klubui „Lithuanian Club“ už perduotus Klivlando lietuvio fotografo Jono Garlos fotodokumentus.
Fotografas J. Garla savo nuotraukose įamžino Klivlando lietuvių bendruomenės jūrų skautus, Neringos tuntininkių veiklą, skaučių skiltininkių kursus, sporto varžybas, išvykas ir stovyklos „Atžalynas“ veiklą. Archyvas džiaugiasi galėdamas visuomenės dėmesiui pristatyti dalį šių fotografijų.
Visą Lietuvos valstybės centrinio archyvo virtualią parodą galite apžiūrėti štai čia.
