„InnovaConcrete“ projekte dalyvaujantys Ispanijos mokslininkai drauge su Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) dėstytoju Vaidu Petruliu ieško sprendimo, kaip pailginti tokių išskirtinių gelžbetoninių paveldo statinių amžių ir apsaugoti nuo gamtos negandų.
1984 metais masinių žudynių vietoje iškilo 32 metrų aukščio trijų skulptūrinių grupių paminklas-monumentas nacizmo aukoms atminti. Šis paminklas svarbus ne tik dėl savo simbolinės prasmės – jis tapo gelžbetoninės architektūros epochos simboliu, kurio išsaugojimu ir buvo susirūpinta.
„Nors gelžbetonis iš pirmo žvilgsnio atrodo patvari medžiaga, vis dėlto ją laikas irgi paveikia. Pasitelkiant šią santykinai naują, tik XIX–XX a. sandūroje pradėtą naudoti statybinę medžiagą buvo sukurta įspūdingų architektūros statinių.
XX a. viduryje netgi susiformavo architektūros kryptis, atvirai eksponuojanti betono paviršius ir vadinama brutalizmu. Jos pavadinimas kildinimas iš sąvokos „beton brut“ (išvertus iš prancūzų k. – „neapdailintas betonas“). IX forto skulptūrinis memorialas bei muziejaus pastatas yra puikiausi šios stilistikos pavyzdžiai Lietuvoje“, – teigė V.Petrulis.
Kaip tikino projekto vadovė Greta Garcia, iš Ispanijos Kadiso universiteto atvykusi mokslininkų komanda paėmė keletą betono mėginių iš skirtingų paminklo vietų. Dalis negriaunančių bandymų taip pat buvo atlikta vietoje.
Iš paimtų mėginių laboratorijose bus siekiama išsiaiškinti betono sudėtį ir dabartinę būklę, o vėliau bus ieškoma sprendimų ir galimybių užtikrinti jos išsaugojimą, atsparumą neigiamiems aplinkos veiksniams.
Projekto rengėjai taip pat tikisi padėti atkreipti gyventojų, mokslininkų ir vietinės valdžios dėmesį į šį kartais nepelnytai pamirštą ar ignoruojamą paveldą.
„Nepakankamas dėmesys pokario architektūrai ir paveldui kelia grėsmę įvairių statinių būklei. Gyventojai ir lankytojai nėra išsamiai susipažinę su šių statinių išskirtinumu, istorine svarba, tad dažnai pačių žmonių veiksmai kelia didžiausią pavojų šio XX a. istorinio paveldo išsaugojimui. Ypač daug gelžbetonio paveldo yra buvusiose posovietinėse valstybėse“, – sakė G.Garcia.
Pasak KTU SAF mokslininko V.Petrulio, ne tik IX forto monumentas reprezentuoja Šaltojo karo laikų reiškinį – į šį sąrašą galima įtraukti ir Koncertų ir sporto rūmus Vilniuje, Plokštinės raketų bazę (Plungės r.), taip pat įvairius kitus kariniams tikslams naudotus bunkerius.
