Baltijos šalių sovietinę okupaciją lėmusių Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1939 m. rugpjūčio 23 d. ir rugsėjo 28 d. sutarčių (Molotovo-Ribbentropo pakto) paviešinimas, demaskavimas, pasmerkimas bei reikalavimas atkurti dėl slapto sąmokslo Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos nepriklausomybę buvo pagrindinė Antano Terlecko iniciatyva dar 1978 m. birželio 14 d. įkurtos Lietuvos laisvės lygos (LLL) veiklos kryptis.
1987 m. pradžioje iš įkalinimo grįžus organizacijos lyderiui A.Terleckui, LLL ėmėsi drąsių veiksmų. 1987 m. rugpjūčio 23 d. surengė mitingą Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo, kur pirmą kartą viešai buvo pasmerktas Molotovo-Ribbentropo paktas, garsiai prabilta apie sovietų valdžios vykdytas represijas, tikinčiųjų persekiojimą ir kitus žmogaus teisių pažeidimus, pareikalauta iš Baltijos valstybių išvesti sovietų armiją bei iškelta tuo metu neregėtai drąsi Lietuvos atsiskyrimo nuo Sovietų Sąjungos idėja.
Praėjus metams, 1988 m. rugpjūčio 23 d. Molotovo-Ribbentropo pakto pasmerkimo mitingą surengė neseniai susikūręs Lietuvos persitvarkymo sąjūdis. Kadangi šiame mitinge nebuvo leista pasisakyti per daug radikalia laikytos Lietuvos laisvės lygos atstovams, LLL nusprendė organizuoti kitą akciją. Mitingui buvo pasirinkta rugsėjo 28 d., nes būtent tą dieną 1939 m. Sovietų Sąjungą ir nacistinė Vokietija pasirašė vadinamąją „Sienų ir draugystės sutartį“, prie kurios buvo pridėtas slaptasis – pagal jį Vokietija mainais už dalį Lenkijos teritorijos Sovietų Sąjungai perleido Lietuvą. Netrukus po šio susitarimo prasidėjo Lietuvos okupacija.
Lietuvos laisvės lyga 1988 m. rugsėjo 28 d. mitingą surengė nepaisydama to, kad nebuvo gautas Vilniaus miesto Lenino rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto leidimas organizuoti mitingą. Gedimino (dabar – Katedros) aikštėje buvo sutelktos gausios milicijos pareigūnų ir SSRS vidaus kariuomenės dalinių pajėgos, kurios, pradėjus rinktis žmonėms, pradėjo blokuoti aikštės prieigas.
Remiantis skirtingų šaltinių duomenimis, į mitingą susirinko nuo 5 iki 20 tūkst. žmonių. Pradėjus kalbėti mitingo rengėjui A.Terleckui, minioje pasigirdo riksmai: „Muša, muša!“. Į mitingą susirinkusius taikius protestuotojus pradėjo mušti milicininkai ir vidaus kariuomenės kariai. Nukentėjo ne tik buvę aikštėje, bet ir atsitiktinai pro šalį ėję žmonės.
Įvykių liudytojų teigimu, skydais bei šalmais prisidengę pareigūnai protestuotojus spardė, daužė kumščiais ir guminėmis lazdomis, vadinamaisiais „bananais“. „Bananų baliumi“ ironiškai pavadintas susidorojimas su protestuotojais truko apie tris valandas. Pasibaigus milicijos ir vidaus kariuomenės siautėjimui, mitingas tęsėsi.
Rugsėjo 29-osios naktį Gedimino aikštėje Algimanto Andreikos vadovaujama disidentų grupė atnaujino 1988 m. rugpjūčio 23-26 d. vykusią bado akciją dėl politinių kalinių paleidimo, kurioje dalyvavo Nijolė Sadūnaitė, Robertas Grigas, Petras Cizikas.
Rugsėjo 29-ąją apie 5 val. ryto į Gedimino aikštę atvykę milicininkai sumušė akcijos dalyvius ir juos nuvežė į vidaus reikalų skyrių.
Rugsėjo 29 d. prie LSSR vidaus reikalų ministerijos pastato LLL suorganizavo protesto mitingą dėl badautojų sumušimo. Kilus aktyviam visuomenės protestui dėl brutalaus 1988 m. rugsėjo 28 d. mitingo išvaikymo ir smurto prieš badautojus, didelio pasipiktinimo sulaukusi Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovybė buvo priversta imtis priemonių.
1988 m. spalio mėn. posto neteko smurtui prieš mitinguotojus pritaręs LKP centro komiteto (CK) pirmasis sekretorius Ringaudas Songaila, o 1988 m. gruodžio mėnesį iš pareigų pašalintas pagrindinis „bananų baliaus“ iniciatorius – LKP CK antrasis sekretorius Nikolajus Mitkinas.
Visą parodą galima pamatyti čia
