Prezidentė Dalia Grybauskaitė žydų gelbėtojams įteks Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius.
Prieš karą šis apdovanojimas vadinosi „Žūstančių gelbėjimo kryžius“ ir buvo gaminamas „Arthus Bertrand“ dirbtuvėse Paryžiuje. Atkurtas ženklas gamintas Vilniaus dailės kombinate, vėliau „Gurtana“ dirbtuvėse.
Prieš karą Kryžiumi apdovanoti 44 asmenys, 1991 metais atkūrus apdovanojimą apdovanota per tūkstantis asmenų, didelė jų dalis – Lietuvos piliečiai, nacistinės okupacijos metais gelbėję žydus ir daugelis iš jų įvertinti Pasaulio tautų teisuolio garbės vardais.
Minint Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo dieną ir Vilniaus geto likvidavimo 75-ąsias metines Vilniuje, „Atminties kelias“ prasidėjo Panerių geležinkelio stotyje ir tęsėsi iki Panerių memorialo. Minėjimo metu mokiniai pristatė literatūrinę-meninę kompoziciją, paremtą Holokausto aukų prisiminimais, skaitė nekaltų aukų vardus, sudėliojo Vilniaus miesto pavadinimą lietuvių ir jidiš kalba.
Jidiš kalba, kuri buvo verčiama į lietuvių ir anglų kalbas, pasisakė ir Vilniaus gete nuo pirmos iki paskutinės dienos buvusi 94 metų Fania Brancovskaja. Kaip Eltai sakė moteris, 75 Vilniaus geto likvidavimo sukaktis jai reiškia visos šeimos netektį, taip pat gete, likviduojant jį ar koncentracijos stovyklose žuvusius artimuosius, bendramokslius, kaimynus, pažįstamus.
Rugsėjo 24 d., pirmadienį, 17 val. parlamentarų Tomo Tomilino ir Guodos Burokienės iniciatyva, minint Lietuvos žydų genocido dieną ir palaikant pilietinės iniciatyvos „Vardai“ idėją, Seime bus skaitomi Holokausto aukų vardai.
„Skaitysime visos Lietuvos vardus. Paprašysime Seimo narių atsivežti iš savo apygardų savo vardus. Kitą savaitę planuojame teikti Seimui svarstyti rezoliuciją „Dėl vardų“. Privaloma padaryti viską, kad visi vardai būtų žinomi. Tam reikia valstybės pagalbos mokslininkams“, – pabrėžė renginio iniciatoriai Seime.
Dalyvauti skaitymuose Seime bus galima atvirų durų valandų metu nuo 17 iki 18 val.: lankytojams bus atviras Seimo I rūmų Didysis kiemas. Esant nepalankioms oro sąlygoms, skaitymai vyks Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai).
Lietuvoje holokaustas prasidėjo nacistinei Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą. Jo metu, neskaičiuojant pabėgusiųjų, išžudyta apie 96 proc. Lietuvos žydų. Iš maždaug 208– 210 tūkst. žydų iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo nužudyti 190–196 tūkst., didžioji dalis tarp 1941 metų birželio ir gruodžio.
Taip pat nužudyta maždaug 9 tūkst. žydų pabėgėlių iš Lenkijos ir 6 tūkst. žydų, atvežtų iš Austrijos, Vokietijos ir Prancūzijos.
