Netrukus po 1933 m. liepos mėnesį tragiškai pasibaigusio Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą, antrąjį transatlantinį skrydį ėmė organizuoti specialiai šiam tikslui susikūrusi Amerikos lietuvių transatlantinio skridimo sąjunga (ALTASS).
Iš pradžių skrydžiui buvo pasirinktas lietuvių kilmės lakūnas Juozas Janušauskas (Joseph R. James), tačiau, jam atsisakius Amerikos spaudoje viešintis lietuviška pavarde, J. Janušauską pakeitė 27-erių JAV karo aviacijos atsargos leitenantas Feliksas Vaitkus. Iki suplanuoto skrydžio F. Vaitkus jau buvo skraidęs bombonešiais, naikintuvais, žvalgybiniais lėktuvais, dirbęs instruktoriumi.
[[ge:lrytas:lrytas:7629838]]
Lėšų rinkimas ir lėktuvo Lockheed L-5B „Vega“, pakrikštyto „Lituanika II“ vardu, paruošimas užtruko. 1935 metų gegužės pabaigoje lėktuvas jau buvo paruoštas skrydžiui, tačiau oro sąlygos tris mėnesius buvo nepalankios.
Galiausiai meteorologinė tarnyba pranešė, kad virš Atlanto oro sąlygos yra patenkinamos ir per artimiausias 24 valandas žymiai keistis neturėtų. Tad 1935 metų rugsėjo 21 dieną 6.45 val. Feliksas Vaitkus su „Lituanica II“ iš Niujorko „Floyd Bennet Field“ aerodromo pakilo skrydžiui į Kauną.
[[ge:lrytas:lrytas:7629837]]
Virš Atlanto ištisinėje debesų zonoje pilotui net 17,5 valandų teko skristi tik pagal prietaisus, kartais pliaupiant lietui ir krintant šlapdribai. Priartėjus prie Airijos krantų F. Vaitkus pastebėjo, kad lėktuvo kuro siurblys prakiuro. Pilotas suprato, kad neužteks kuro pasiekti Kauną. F. Vaitkus nusprendė leistis Airijos Balinrobo rajono pievose.
Pilotas tikėjosi susitaisyti siurblį, papildyti degalų ir tęsti kelionę. Tačiau besileidžiantį lėktuvą vėjas nubloškė į šoną. Dešinysis sparnas užkabino žemę ir lėktuvas pradėjo suktis. Nuo smūgio nulūžo sparno galas, buvo pažeista važiuoklė ir propeleris. Laimei, pilotas liko sveikas ir gyvas.
[[ge:lrytas:lrytas:7630638]][[ge:lrytas:lrytas:7631104]]
Pasakojama, kad Felikso Vaitkaus nusileidimas buvo išpranašautas penkialapio dobilo, kurį po vieno bandomojo skrydžio pilotas rado prilipusį prie lėktuvo uodegos.
Felikso Vaitkaus lėktuvas buvo per smarkiai apgadintas, kad būtų galima toliau tęsti kelionę. Per 22,5 val. nuskridęs 5 100 kilometrų pilotas oficialiai kelionę per Atlantą baigė Airijoje.
Lietuvoje F. Vaitkus buvo sutiktas kaip didvyris. Jo viešnagė truko mėnesį. Jis su žmona dalyvavo įvairiuose oficialiuose priėmimuose, priiminėjo padėkas ir apdovanojimus. Lietuvos vadovybė jiems suteikė galimybę traukiniais po Lietuvą keliauti nemokamai.
[[ge:lrytas:lrytas:7630641]][[ge:lrytas:lrytas:7630637]]
Apgadintą lėktuvą Lietuvos vyriausybė iš F. Vaitkaus nupirko už 90 tūkst. litų. Vėliau suremontuotas lėktuvas buvo atiduotas Lietuvos karo aviacijai.
Parodoje išvysite dokumentus, atspindinčius Felikso Vaitkaus pasiruošimą skrydžiui, lėšų rinkimą, skrydžio detales. Nemaža dalis fotografijų įamžino F. Vaitkaus ir jo žmonos viešnagę Lietuvoje.
Parodoje taip pat eksponuojame dalį dokumentų iš Airijos nacionalinio archyvo, kuriame šiais metais lankėsi Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius Dalius Žižys. Vizito metu D. Žižys atrado diplomatinio susirašinėjimo dokumentus, kuriais derinamas leidimo F. Vaitkui skristi virš Airijos laisvosios valstybės išdavimas, pateikiami išsamūs duomenys apie skrydį ir lėktuvą.
[[ge:lrytas:lrytas:7630636]][[ge:lrytas:lrytas:7630640]]
Dokumentuose atsiskleidžia finansinių reikalų tvarkymas, susijęs su lėktuvo saugojimu, remontu ir pargabenimu į Lietuvą. Balinrobo mieste F. Vaitkui atminti stovi paminklas – sumažinta „Lituanica II“ lėktuvo kopija, vyksta tradicinis Airijos lietuvių festivalis „Mums vis dar reikia sparnų“.
Lietuvos centrinio valstybės archyvo parengtą virtualią parodą galite rasti ČIA (https://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/felikso-vaitkaus-skrydis-per-atlanta/exh-103).
