Šventės patiekalas - makaronai
Audrų apdaužytas burlaivis, kurį dar ne taip seniai norėta nugramzdinti Baltijos jūroje, simbolizuoja pozityvų klaipėdiečių požiūrį į gyvenimą, gerą nuotaiką, optimizmą skatinančia legenda, todėl „Meridiano“ globėjai į barkentinos gimtadienį savaitgalį kviečia visus uostamiesčio gyventojus ir svečius.
Šeštadienį šventę atidarys Klaipėdos krašto buriavimo mokyklos „Žiemys“ auklėtiniai – Danės upėje, istorinio burlaivio pašonėje, vyks jaunųjų buriuotojų regata „Meridiano“ taurei laimėti.
Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai aikštėje prie „Meridiano“ šventės dalyvius mokys, kaip rišti jūrinius mazgus, atpažinti įvairių burlaivių tipus, suprasti vėliavėlių ir kitokių laivybos navigacinių ženklų prasmę. Specialiame konteineryje bus pristatoma švietėjiška programa „Susižadėję su jūra“.
Žiūrovai taip pat bus kviečiami pasistiprinti tradiciniu laivyno virtuvės valgiu – jūreiviškais makaronais, kuriuos sutaisys Lietuvos karinių jūrų pajėgų komanda. Šis patiekalas – maistingas, paplitęs ne tik laivuose, tad kariškiai kulinarai su nerimę svarsto, ar gurmanams užteks 300 porcijų. Už vaišes mokėti nereikės.
Prie Danės krantinės prigludusi barkentina "Meridianas" (burlaivis su tiesiosiomis burėmis ant priekinio fokstiebio ir įstrižosiomis ant kitų) šiuo metu yra vienintelis iki šiol išlikęs ant vandens ir naudojamas – čia veikia populiarus restoranas, eksponuojamos senosios jūreivystės relikvijos.
Danės krantinėje – puokštė renginių
Aikštėje prie „Meridiano“ po pietų vyks burlaivio 70-ojo gimtadienio šventinis minėjimas – bus atversti įvairūs jo praeities puslapiai, prisiminti reisai, garsiausi čia kadaise praktiką atlikę klaipėdiečiai laivavedžiai ir miestiečiai, padėję išsaugoti šią unikalią jūrų kultūros paveldo vertybę ateities kartoms.
Renginio metu bus pagerbti ne vien tiktai šventinės „Optimist“ laivelių regatos nugalėtojai, bet ir 70 parų vykusios įdomios socialinės akcijos dalyviai – specialiai sukurtame “Facebook” profilyje klaipėdiečiai noriai dalijosi su “Meridianu” susietomis įvairių laikotarpių istorinėmis fotografijomis.
Burlaivio denyje publikai koncertuos klaipėdiečiai dainininkai Violeta ir Vilius Tarasovai, pasirodys grupių „Junior City Jazz“ atlikėjai, „Leader Dance“ šokėjos, Lietuvos karinių jūrų pajėgų pučiamųjų orkestras, šantes (jūreiviškas darbo ir buities dainas) atliks Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos auklėtinių choras.
Klaipėdą puošiančio „Meridiano“ šaknys – Suomijos žemėje, todėl šventės dalyvius ir istorinės barkentinos globėjus rengiasi pasveikinti šios šalies ambasadorius Lietuvoje Christeris Michelssonas.
Iškilmes vainikuos paminklinio "Meridiano" švartavimo knechto atidengimo Danės krantinėje ceremonija. Jį papuoš dekoratyvinis ženklas iš bronzos, sukurtas klaipėdiečio skulptoriaus Svajūno Jurkaus.
Išgelbėtame burlaivyje – restoranas
Tristiebė barkentina „Meridianas“, kurioje navigacinę praktiką atliko šimtai Klaipėdos jūreivystės mokyklos auklėtinių, yra vienas labiausiai atpažįstamų uostamiesčio simbolių. Jis yra vienas iš beveik šimto po Antrojo pasaulinio karo Suomijoje statytų ir perduotų Sovietų Sąjungai kaip dalis reparacijų medinių burlaivių
„Meridiano“ likimas – vienas įdomiausių iš visų šios serijos burlaivių. Dar 1968 metais nurašytai barkentinai buvo paskelbtas „mirties nuosprendis“. Laimė, ir tada atsirado jūreivystės praeičiai neabejingų žmonių, kurie nusprendė gelbėti relikviją - Rygoje stovėjęs "Meridianas" perplukdytas į Klaipėdą.
Klaipėdos valgyklų, restoranų ir kavinių trestui perduotame, o po to ir suremontuotame burlaivyje įkurtas restoranas sovietmečiu garsėjo kaip prestižinė vieta, kurioje rinkdavosi marga publika. Visiems norintiems ten patekti lankytojams reikėdavo iš anksto už pusantro rublio užsisakyti vietą prie staliuko.
Burlaivio patalpose vykdavo koncertinės programos - svečius iki išnaktų linksmindavo Aleksas Lemanas, Nijolė Tallat Kelpšaitė, Nelė Paltinienė, kitos sovietmečio lietuvių estrados žvaigždės, pasirodydavo šokėjų grupės. Populiariausias to meto patiekalas buvo „Uosto vyniotinis“, gėrimas - degtinė "Stoličnaja".
Relikvijai ieškojo kapo jūros dugne
Garsiausiame uostamiesčio restorane lankėsi daug žymių asmenybių, tarp jų ir LTSR komunistų partijos pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus, kuriam nepatiko "Meridiane" specialiai jam parengtos vaišės su rūkytais unguriais, lašišų ikrais. Paprašęs atvesti į banketų salę virtuvės šefę, pareikalavo kitokio patiekalo.
"Ungurių visur gaunu, norėčiau, kad iškeptumėte man bulvinių blynų", - išbalusiai kulinarei pareiškė žvejoti ir medžioti mėgęs A.Sniečkus.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę į privačias rankas patekęs „Meridianas“ ėmė sparčiai nykti. Nusikalstamos grupuotės lyderis klaipėdietis Sigitas Gaidjurgis, sumanęs parodyti policijai ir miestiečiams, kas iš tikrųjų valdo Klaipėdą, bandė priartinti burlaivio galą - šalia jo driokstelėjęs sprogimas tik apgadino medinį korpusą.
Prieš šešerius metus Klaipėdą sudrebino žinia, jog avarinės būklės „Meridianą“ norima palaidoti – pagal jūreiviškas tradicijas nuskandinti Baltijos jūroje. Nudrengto burlaivio, kurį už simbolinį litą buvo įsigijęs ir paramos ir labdaros fondą įsteigęs klaipėdietis juristas Artūras Žičkus, jau niekam nebereikėjo.
A.Žičkus netgi kreipėsi į Vyriausybę, kad toji leistų daugiau kaip 51 metrų ilgio ir 8,75 metro pločio barkentiną „Meridianas“ nuskandinti teritoriniuose Lietuvos vandenyse, kol ši seniena dar nenugarmėjo į Danės dugną – skolose skendintis istorinio burlaivio paramos ir labdaros fondas neturėjo lėšų jį suremontuoti.
„Nesu tikras, kad „Meridianas“ pats šią žiemą nenuskęs. Paskui nebus lengva jį ištraukti iš upės“, - tuometį Klaipėdos merą liberalą Eugenijų Gentvilą rimtai perspėjo A.Žičkus.
Sukruto aktyviausi verslininkai
Po tokių kalbų klaipėdiečiai, o ypač vyresniosio kartos jūrininkai, susijaudino, nes „Meridianas“, kuriame kelis dešimtmečius veikė populiarus restoranas, jau buvo tapęs neatsiejama uostamiesčio peizažo dalimi. Žmonės gyvai diskutavo, gėdino savivaldybę, peikė jos vadovus, rengė įvairias burlaivio palaikymo akcijas
Iniciatyvos gelbėti „Meridianą“ ėmėsi Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ valdybos pirmininkas, buvęs aktyvus Smiltynės jachtklubo buriuotojas Aloyzas Kuzmarskis. Jis pakvietė prie projekto jungtis dar vieną patriotiškai nusiteikusį uostamiesčio verslininką Aidą Kaveckį - žinomos kavinės "Frydricho pasažas" savininką.
Po konsultacijų su miesto savivaldybe išsikvėpusį „Meridiano“ paramos ir labdaros fondą perėmė naujieji dalininkai, įsipareigoję padengti visas ankstesnes skolas ir skubiai inicijuoti istorinio burlaivio remontą.
Pakėlus „Meridianą“ į doką paaiškėjo, kad jo būklė yra kur kas prastesnė nei manyta – darbininkai supuvusias medines konstrukcijas laužė tarsi duoną. Gaivindami barkentiną meistrai naudojosi originaliais suomiškais brėžiniais, bendradarbiavo su Lietuvos jūrų muziejaus istorikais, jachtų savininkais buriuotojais.
Per metus atstačius burlaivio korpusą, rangautą bei takelažą, klaipėdiečiams brangus ir mielas simbolis buvo išgelbėtas. Kai atjaunėjęs „Meridianas“ per pakeltus Pilies ir Biržos tiltus, žiūrovais aplipusias krantines vėl buvo plukdomas į senąją vietą, žilagalviai kapitonai, prisiminę savo jaunas dienas, braukė džiaugsmo ašaras.
Dabar jie sielojasi tik dėl to, kad per šventes "Meridiano" stiebuose bures kelia ne Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai, o profesionalūs aukštalipiai - pramoninio alpinizmo atstovai.
Pašventino atgaivintą simbolį
„Meridiane“ vėl atvėrė duris kuo puikiausias restoranas, jo viduje ir krantinėje dabar eksponuojamos autentiškos senojo interjero ir įrangos detalės vaizdingai atspindi įvairius istorinio burlaivio gyvavimo laikotarpius ir jūreivystės raidos etapus. Prestižinė uždarų banketų salė įkurta kajutkomanijoje.
„Barkentinos sugrįžtuvės tapo klaipėdiečių solidarumo išraiška. Atgimusį simbolį pašventinome, pakrikštijome, stiebuose iškeltos specialiai pasiūtos burės. Gimė graži tradicija – kasmet laivo burės iškilmingai pakeliamos pasitinkant vasaros sezoną“, - pasakojo „Meridianą“ globojančios viešosios įstaigos steigėjas A.Kuzmarskis.
Tyrinėjant Turku uoste 1948 metais į vandenį nuleisto „Meridiano“ praeitį, paaiškėjo, jog tais laikais burlaivius Sovietų Sąjungai montavo keturios Suomijos laivų statyklos. Iki 1952 metų pastatytas 91 tristiebis laivas, tarp kurių buvo 7 barkentinos. Taip atsirado legendinis mokomųjų burlaivių laivynas.
Suomija, kaip Vokietijos nacių sąjungininkė, po Antrojo pasaulinio karo privalėjo per šešerius metus Sovietų Sąjungai sumokėti apie 300 mln. JAV dolerių vertės reparacijų įvairiomis prekėmis: mediena, celiuliozės pramonės gaminiais, įvairia technika ir laivais.
Vėliau terminas pratęstas dar dvejiems metams. Škuna „Zaria“ buvo paskutinysis suomių reparacijų burlaivis, perduotas SSRS, kai iki mokėjimų pabaigos buvo likusi vos viena diena.
Jauni kursantai karstėsi stiebais
„Tais laikais nepriteklius kentę suomiai, įvykdė savo įsipareigojimus ir greitai tapo klestinčios ekonomikos šalimi. Medinių burlaivių serija kartu su „Meridianu“ - savotiškas pokario Suomijos tvirtybės simbolis“, - tvirtina škunų ir barketinų praeitį tyrinėjantis klaipėdietis Gediminas Gudavičius.
Sovietmečiu Rygoje sukurtam Baltijos mokomųjų laivų padaliniui priklausė trys barkentinos („Meridianas“, „Mendelejev“, „Tropik“) ir vienas žvejybos traleris. Būrio laivuose praktikas atlikdavo jūreivystės mokyklų pirmojo kurso studentai, tarp kurių buvo ir klaipėdiečių.
„Meridianu“ kelerius metus plaukiojęs klaipėdietis kapitonas Eimutis Astikas prisimena, jog pradžioje reisai buvo kabotažiniai - barkentina raižė tik Baltijos pakrantes. Vėliau kursantai išplaukė į Atlanto platybes – įveikę Lamanšo sąsiaurį, pasiekė Azorų salas, Afrikos pakrantes, lankydavosi ir Vakarų Europos šalių uostuose.
„Mums, jauniems vyrams, kelionės mokomaisiais burlaiviais tuomet buvo tarsi gaivaus vėjo gūsis. Be jokių saugos diržų karstydamiesi stiebais patyrėme pirmąjį jūros krikštą, būta visokiausių nuotykių“, - dalijosi prisiminimais kitas buvęs „Meridiano“ įgulos narys, garsus kapitonas Sigitas Šileris.
Sovietų Sąjungai perduotų suomių burlaivių likimas susiklostė tragiškai – baigę tarnybą jūroje jie buvo nurašyti, apleisti ir sunaikinti kaip nereikalingi. Tik kelios brigantinos, tarp jų ir „Meridianas“ išvengė tokios lemties dienų.
Išsaugotas jūrų kultūros perlas
Sankt Peterburge stovėjusi barkentina „Sirijus“, kaip ir „Meridianas“, buvo paversta restoranu „Kronverk“, bet vėliau išgrobstyta ir galiausiai sunaikinta 1990 metais. Kitas toks pat burlaivis-restoranas „Kropotkin“, Sevastopolyje veikęs iki 1987 metų, vėliau supleškėjo per gaisrą.
Iškelta į krantą škuna „Zapad“ Archangelske sovietmečiu dunksojo kaip paminklas - stovėjo ten iki 2016 metų vasaros be stiebų, visiškai supuvusi. Galiausia valdžia nusprendė šį burlaivį pašalinti kaip avarinės būklės objektą, keliantį grėsmę miesto gyventojų saugumui.
Barketina „Vega“, atitekusi Talino jūreivystės muziejui, anais laikais buvo tapusi tenykščio Jūrų muziejaus filialu. Pristigę arba pagailėję lėšų remontui estai nusprendė šį burlaivį grąžinti suomiams – 1979 metais padovanojo specialiai įkurtam “Vegos” atstatymo fondui. Barkentinos korpusas eksponuojamas Jakobstate.
Dar vienas „Meridiano“ dvynis - burlaivis „Tropik“ sudegė Latvijoje, kai buvo prišvartuotas Lielupėje. Tik prisiminimai liko iš kitų Rygoje, Murmanske, Sankt Peterburge, Vladivostoke, Sevastopolyje, Kerčėje, Tuapse, Rostove prie Dono stovėjusių suomiškų laivų.
„Meridianas“ - vienintelis išlikęs autentiškai restauruotas suomių statytas burlaivis ant vandens. Todėl jį prižiūrinti viešoji įstaiga ketina kreiptis į tarptautines organizacijas, kad šis uostamiesčio simbolis būtų pripažintas ne tiktai Lietuvos, bet ir viso pasaulio jūrų kultūros ir istorijos paveldo vertybe.
„Dokumentai jau rengiami, manau, jog klaipėdiečių ir ne tik jų mėgiamas „Meridianas“ nusipelnė tokios vertybės statuso“, - įsitikinęs pagrindinis senosios barkentinos gelbėtojas ir globotojas A.Kuzmarskis.
