Nidiškiai nusilenks aviatoriams
Šešias vasaras Nidos pašonėje veikusi sklandymo mokykla padėjo tvirtus pagrindus oreivystei Lietuvoje - tarpukariu joje savo įgūdžius tobulino daug žymių lakūnų, garsinusių Lietuvos vardą visame pasaulyje.
Šlovingą mokyklos istoriją dabar primena tik vėjų pustoma Sklandytojų kopa, nuo kurios kadaise aviatoriai kildavo į padangę, paminklinis akmuo ir metalinė arka ant buvusio angaro pamatų. Kai kurie šios mokyklos atminimo ženklai saugomi Kuršių nerijos istorijos muziejuje.
Minint Nidos sklandymo mokyklos 85-erių metų sukaktį kurorto savivaldybėje penktadienį veiks istorinių dokumentų paroda, supažindinanti su oreivių ugdymo įstaigos veikla (nuo 15 iki 17 val.).
Pavakarę šventinė eisena nuo Nidos centro nusidrieks buvusios Sklandymo mokyklos link prie paminklinio akmens ant kopos, kur bus surengtas minėjimas, prisiminti aviatorių ugdymo įstaigos kūrėjai.
Taip pat vyks diskusija apie Nidos sklandymo mokyklos reikšmę Lietuvos aviacijai bei galimybes mažiesiems orlaiviams leistis ir kilti Bulvikio kyšulyje įrengtame take, kuriuo kariškiai draudžia naudotis nacionalinio saugumo sumetimais.
Žvilgsnis krypo į smėlio kopas
Nidoje 1933 metais Lietuvos aeroklubo ir Kauno aukštesniosios technikos mokyklos iniciatyva įsteigta Sklandymo mokykla atidaryta buvo rugsėjo pradžioje - pietinėje gyvenvietės dalyje šalia kopų pastatytas angaras ir bendrabutis. Čia gyveno ir mokėsi skraidyti mokyklos auklėtiniai, buvo gaminami sklandytuvai.
Tuo metu Lietuvoje dar nebuvo specialistų, galinčių ugdyti oreivius, todėl Karo aviacijos vadovybė jaunesnįjį leitenantą Gregorą Heidrikį pasiuntė stažuotis į Vokietijai priklausiusią Kuršių nerijos dalį - toliau į rytus nuo Nidos esančioje Rasytės žvejų gyvenvietėje vokiečiai jau buvo įsirengę sklandymo mokyklą.
Grižęs į Lietuvą G.Heidrikis ėmėsi vadovauti Pažaislyje susibūrusiems sklandymo entuziastams, tačiau pakaunės laukų reljefas nebuvo idealus. Sklandytojams reikėjo aukštesnių kalvų, todėl aviatorių žvilgsniai vis dažniau ėmė krypti į Kuršių nerijos kopas.
1933 metais nuspręsta kurti sklandymo bazę Nidoje, kur buvo palankesnės sąlygos - rizikingų skrydžių atvejais kopų smėlis švelnina krentančių sklandytuvų smūgį į žemę, jie mažiau nukenčia, sumažėja grėsmė pilotams.
Nidos oreivystės mokykla tarpukariu garsėjo kaip pagrindinė Lietuvos sklandytojų kalvė ir vasaros stovyklavietė. Jos vadovai ir auklėtiniai pasiekė pirmuosius oficialiai fiksuotus skrydžių rekordus.
Per šventes Kuršių nerijoje leisdavosi ne tik sportiniai, bet ir karo pajėgų lėktuvai. Per šešerius metus Nidos sklandymo mokyklą baigė 500 jaunųjų aviatorių.
Tremtinys gerino rekordus
Grobšto kyšulyje nuo aukštos kopos, kurios aukštis tais laikais siekdavo apie 70 metrų, sklandytojai į orą kildavo timpos principu. Ne visi skrydžiai baigdavosi laimingai – vėjo šuorų nublokšti į šoną mediniai skraidymo aparatai subyrėdavo, atsitrenkę į kietai supustyto smėlio šlaitus.
1934 metais nuo Sklandytojų kopos pakilęs G.Heidrikis pasiekė pirmąjį Lietuvos rekordą - be nutūpimo ore išsilaikė 5 val. ir 14 min. Kitas garsus pilotas, buvęs karo lakūnas Jonas Pyragius, virš Kuršių nerijos miškų sklandė 7 val. ir 2 min., o paskui dar ilgiau - 12 val. ir 35 min.
Kai orai būdavo nepalankūs skrydžiams, mokyklos auklėtiniai su instruktoriais mediniame angare statydavo naujus Broniaus Oškinio, Antano Paknio ir Alfredo Gyso sukonstruotus sklandytuvus T2, BRO-3, P-1, P2, P-3.
1935-aisiais Nidos sklandymo mokyklos viršininku tapo į prezidento Antano Smetonos nemalonę patekusio jo konkurento, nušalintojo premjero Augustino Voldemaro aktyvus šalininkas ir rėmėjas J.Pyragius, po nepavykusio pučo išmestas iš Karo aviacijos pajėgų ir ištremtas iš Kauno.
Naujasis viršininkas buvo ambicingas aviatorius - 1936 m. birželio 16-ąją Kuršių nerijos padangėje pasiekė sklandymo ore be nutūpimo rekordą - 22 val. 36 min. Prieš tai J.Pyragius pirmasis sklandytuvu nuskrido iš Nidos į Palangą, įveikęs 75 kilometrų atstumą
Tiesa, J.Pyragiaus rekordą greitai sumušė jo kolega A.Gysas, sklandęs 26 val.10 min. Toks lietuvio sklandytojo rezultatas tuomet buvo trečiasis pasaulyje.
Garsią mokyklą mena tik pamatai
J.Pyragiui vadovaujant Sklandymo mokyklai Kuršių nerijoje, imta aktyviau bendradarbiauti su užsienio šalių aviatoriais, užsimezgė nauji ryšiai. Pagal mainų programas virš Nidos kopų sklandė suomiai, estai, latviai, čekoslovakai, olandai ir prancūzai.
Tarpukariu Nidos aviatoriai vasarą sulaukdavo lankytojų ne tik iš kaimyninių, bet ir tolimų užsienio šalių - mokyklos svečių knygoje pasirašė atvykėliai iš Japonijos, JAV ir Pietų Afrikos.
Sklandytojai neteko savo bazės Nidoje 1939-aisiais - Klaipėdos kraštą aneksavę vokiečiai perėmė visus statinius. Kaip kompensaciją Lietuvos aeroklubui naciai dovanojo vieną mokomąjį sklandytuvą.
Po sovietų okupacijos Nidos sklandymo mokykloje apsigyveno rusų kareiviai. Per nelaimingą atsitikimą sudegus visiems pastatams, ant kopos liko tik angaro pamatai. Ant jų 1979 metais iškilo memorialinė arka, o paskui ir paminklinis akmuo.
Ant mišku apaugusios kopos pagerbtas iškilių tarpukario sklandytojų Alfrefo Gyso, Ferdinando Schulzo ir Jono Pyragiaus atminimas - jiems irgi pastatytas kuklus paminklas.
Troškimas - vėl sklandyti virš kopų
„Neringiškiai jau seniai svajoja atkurti sklandytojų mokyklą – ne istorinėje vietoje, o Bulvikio kyšulyje, šalia valstybės lėšomis pastatyto, o paskui begėdiškai apleisto Nidos aerouosto.
Valstybės įmonės „Oro navigacija“ specialistai mano, kad toks sumanymas vertas dėmesio, įgyvendinamas, bet pirmiau reikėtų pagal Europos Sąjungos reikalavimus įteisinti nenaudojamą Nidos kilimo ir tūpimo taką. Tam priešinasi dėl oro erdvės kontrolės pasienio teritorijose kažkodėl sunerimusi Krašto apsaugos ministerija.
„Legendinės sklandytojų mokyklos atkūrimas Nidos apylinkėse būtų neeilinis įvykis ir mūsų kurortui, ir visiems sporto aviacijos mėgėjams. Juk tai - neatsiejama UNESCO globojamos Kuršių nerijos kultūros paveldo ir visos Lietuvos oreivystės istorijos dalis“, - kalbėjo Neringos meras Darius Jasaitis.
Sklandytojų mokyklos Nidoje atkūrimo galimybėmis domisi Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigta Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla, mat būtent čia B.Oškinis pirmasis Lietuvoje sklandytuvu T-1 įvykdė C piloto normatyvą.
Argi sunku vasarą iš kurios nors B.Oškinio mokyklos bazės perkelti į Nidą vieną kitą sklandytuvą, vienmotorį lėktuvą, komandiruoti kelis instruktorius? Pasak aviatorių, labiausia stinga ne pinigų, o noro ir geros valios.
