Kokių archeologinių radinių Vokietijos tyrinėtojai Klaipėdos krašte buvo aptikę prieš šimtą ir daugiau metų?
Vokiečių sukaupti Klaipėdos krašto eksponatai tarpukariu buvo saugomi Prūsijos muziejuje Karaliaučiuje, o vėliau per stebuklą išlikusius radinius buvo galima pamatyti tik Berlyno priešistorės ir ankstyvosios istorijos muziejuje. Į Klaipėdą šie radiniai grįžo pirmą kartą.
Atvežti vokiečių radiniai
Iš gausios vokiečių sukauptos kolekcijos uostamiesčio istorikai ir archeologijos specialistai atsirinko 121 eksponatą, apimantį laikotarpį nuo neolito iki XV amžiaus.
„Simboliška, kad ši tarptautinė paroda atidaroma 2018-aisiais – Europos kultūros paveldo metais, pabrėžiančiais prarastų vertybių sugrįžimą“, – teigė Mažosios Lietuvos muziejaus direktorius Jonas Genys.
Istorikas stebėjosi, kiek daug vokiečių archeologai yra tyrinėję Klaipėdos krašte: kapinynuose, kuriuose lietuvių archeologai yra atvėrę vos keliolika kapaviečių, prieš šimtą metų vokiečių tyrinėtojų atkastos kapavietės skaičiuojamos šimtais.
Radiniai iš Juodkrantės lobio
Vertingiausiais parodos eksponatais muziejaus direktorius vadino dviejų Vokietijos muziejų paskolintas 4 gintarines seges iš Juodkrantės lobio.
XIX a. pabaigoje Juodkrantėje gintarą kasusios vokiečių firmos „V.Stantien end M.Becker“ patarėjas Karaliaučiaus universiteto profesorius Richardas Klebsas surinko ir aprašė 434 įvairių formų gintaro dirbinius, kurie datuojami 3–2 tūkst. m. pr. Kr.
Didžioji prieš karą Europoje ir Amerikoje eksponuotos vadinamosios R.Klebso kolekcijos dalis buvo saugoma Karaliaučiaus muziejuje. Po karo manyta, kad ši kolekcija pražuvo.
Tačiau praėjus daugiau kaip dešimt metų ji buvo aptikta netoli vienos Žemutinės Saksonijos pilies paslėptose jau irstančiose dėžėse.
Šiuo metu 18 Juodkrantės lobio radinių saugoma Getingeno universiteto Geologijos ir mineralogijos instituto muziejuje.
Keturi šio unikalaus Juodkrantės lobio eksponatai atkeliavo ir į šią parodą.
Joje yra įdomių radinių iš vikingų laikotarpio kapaviečių.
Ten rasti kalavijai yra tiesiog susukti. Mokslininkams iki šiol taip ir nepavyko įminti šios mįslės, kodėl laidojant karį reikėjo šitaip sulankstyti geležinį kalaviją.
Salę įrengė pilies kurtinoje
Iki kovo mėnesio truksiančią tarptautinę parodą netrukus bus galima pamatyti neseniai baigtoje įrengti pilies šiaurinėje kurtinoje – naujoje per 900 kvadratinių metrų ploto Piliavietės muziejaus erdvėje.
Kurtina yra gynybinis pilies įtvirtinimas tarp kraštuose esančių pilies bokštų – bastionų. Viduramžiais pastebėta, kad pilies apsiaustyje naudojamos patrankos lengvai pramuša mūrines sienas.
Todėl XVI–XVII a. buvo išrasti nauji gynybiniai įtvirtinimai – aukšti žemės pylimai, kurių sviediniai negali sunaikinti.
Antrojo pasaulinio karo metais vokiečiai Klaipėdos piliavietėje dalį šiaurinės kurtinos buvo išvalę ir ta vieta pilies planuose buvo pažymėta kaip aikštė.
Piliavietėje įsikūrus Mažosios Lietuvos muziejui kilo mintis atkurti išgriautą pylimo dalį, tačiau tuščioje vietoje po gaubtu stogu įrengti ekspozicinę erdvę.
Visuomenei ją numatoma atidaryti rugpjūčio pabaigoje, kai tik pavyks iki reikiamo lygio čia sumažinti drėgmę.
Kitais metais šiaurinės kurtinos salė bus ruošiama naujai nuolatinei ekspozicijai, kuri rekonstruos XVI–XVII a. Klaipėdos Turgaus gatvę ir šiuolaikiškomis priemonėmis lankytojams papasakos apie to meto Klaipėdos prekybą, uosto atsiradimą, švietimą ir visuomenės gyvenimą.
Turi J.Urbšio puodelį
Muziejus taip jau naudoja rytinę kurtiną, kurioje karo metais vokiečiai buvo išrausę patalpas ir jas pavertę minų sandėliu.
Dabar jo vietoje įrengta 350 kvadratinių metrų ploto salė, kurioje veikia nuolatinė ekspozicija „39/45“. Ji lankytojus supažindina su prieškario, karo ir pokario Klaipėda.
Nuo sausio vidurio atidaryta ekspozicija yra lankomiausia.
Per 7 šių metų mėnesius ją jau pažiūrėjo 12 tūkst. žmonių, kai per visus praėjusius metus Piliavietės muziejų buvo aplankę 10,6 tūkst. žmonių.
Ekspozicijoje „39/45“ yra unikalių eksponatų iš privačių kolekcijų. Kai kurios su uostamiesčiu susijusios istorinės relikvijos muziejų yra pasiekusios net iš Prancūzijos.
Jas išsaugojo karo metais Klaipėdoje vermachte tarnavusio prancūzo šeima.
Šioje ekspozicijoje pirmą kartą rodoma dėl Klaipėdos krašto perdavimo 1939 m. kovo 22 d. pasirašytos Vokietijos ir Lietuvos sutarties originalo kopija.
Čia galima pamatyti ir šią sutartį pasirašiusio tuomečio Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio puodelį, jo parsivežtą iš tremties.
Muziejų sudaro keturi padaliniai
Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (Didžioji Vandens g. 2) supažindina su Klaipėdos krašto istorija.
Dabar didžiausias Piliavietės muziejus (ekspozicinis plotas – 1,8 tūkst. kv. m) pristato pilies ir miesto praeitį.
Kalvystės muziejus (Šaltkalvių g. 2, 270 kv. m plotas) yra sukaupęs XVI–XIX a. Klaipėdos krašto kalvių gaminių kolekciją.
Klaipėdos muitinės patalpose (S.Nėries g. 4), kuriose anksčiau veikė sovietinis saugumas, yra 40 kv. m. ploto tremties ir rezistencijos ekspozicija.
