Po šuolio per Atlantą buriuotojas B. Rožinskas ištarė: „Ši kelionė – lietuvių tautos garbei“

Atidengus jam skirtą paminklą, šešiems okeaniniams buriuotojams įteikti pirmieji B.Rožinsko vardo medaliai už tai, kad jie savo žygiais pasaulio vandenynuose garsino Lietuvą.

Klaipėdos senamiestyje susirinkę buriuotojai prisiminė istorinį, bet dėl įvairių gyvenimo ir politinių aplinkybių Lietuvoje plačiau nenuskambėjusį B.Rožinsko reisą – šis buvęs Trakų jachtklubo instruktorius Lenkijoje statyta nedidele jachta „Hermes II“ dar 1963 metais su trim lenkais iš Ščecino uosto leidosi į kelionę per Atlantą.

„Hermes II“ įgula buriuodama Europos pakrantėmisį per penkis mėnesius nuplaukė iki Karibų, o paskui pasiekė ir rytinę JAV pakrantę. Floridoje, atsisveikinęs su komandos nariais, B.Rožinskas burių nepadžiovė – su vienu sutiktu amerikiečiu buriuotoju per Panamos kanalą išsiveržė į Ramųjį vandenyną ir nuplaukė iki JAV vakarų pakrantės – San Diego uosto Kalifornijoje.

Ten atkaklų buriuotoją  pasitiko vienintelis jo žygio rėmėjas – tarpukariu į JAV emigravęs brolis Adolfas Rožinskas. Siekdamas užsibrėžto tikslo B.Rožinskas sovietmečiu su šeima repatriavo į Lenkiją, visą užgyventą turtą sudėjo jachtos statybą Ščecine ir ryžosi kelionei per Atlantą. Šią idėją buriuotojas subrandino dar Lietuvoje.

Pasilikęs Kalifornijoje B.Rožinskas tikėjosi po kelerių metų apiplaukti ir Žemės rutulį, tačiau šios savo svajonės jau nebegalėjo įgyvendinti – užatlantėje lietuvis emigrantas sunkiai dirbo, kad išlaikytų šeimą, kol sustojo jo širdis.

Santa Barbaroje mirusio Lietuvos okeaninio buriavimo pradininko B.Rožinsko palaikai buvo kremuoti, o pelenai, vykdant paskutiniąją velionio valią, išbarstyti Ramiajame vandenyne.

Iškilaus buriuotojo B.Rožinsko atminimas įamžintas Rotary klubo „Concordia 1826” iniciatyva, pritariant Lietuvos buriuotojų sąjungai (LBS). Danės krantinėje bure užklotą simbolinį granito knechtą atidengė Klaipėdos krašto buriavimo sporto mokyklos „Žiemys“ auklėtiniai.

Knechtą (taip vadinamas stulpas, prie kurio švartuojami laivai) puošia bronzinė plokštė su išgraviruotu užrašu ir jachtos „Hermes II“ kelionės maršrutu – Ščecinas-Majamis-San Diegas. Apačioje iškalti B.Rožinsko kažkada JAV ištarti ir užfiksuoti žodžiai: „Šia kelionę padariau lietuvių tautos garbei“.

Paminklinio knechto autorius – žinomas klaipėdietis skulptorius Klaudijus Pūdymas, kuriam talkino pagalbininkai Jonas Virbauskas, dizaineriai Daugirdas Rusinas ir Vakaris Bernotas. Atminimo ženklas pagamintas iš Kuršių marių dugne atrasto didžiulio riedulio – jis buvo iškeltas į krantą žemkasėmis gilinant Klaipėdos jūrų uosto akvatorijos dugną.

Iškilmių vedėjas, klubo „Concordia 1826” ir LBS tarybų narys, jachtos kapitonas Arūnas Burkšas susirinkusiems krantinėje pranešė malonią naujieną – paminklo pastatymo iniciatoriai dar įsteigė ir B.Rožinsko vardo medalį,  jis bus teikiamas Lietuvą pasaulio jūrose ir vandenynuose garsinantiems okeaniniams buriuotojams.

B.Rožinskas buvo pirmasis lietuvis, gūdžiu sovietmečiu jachta išsiveržęs į vandenynų platybes. Jo šuolis per Atlantą buvo to meto sensacija, bet Lietuvos gyventojai apie tai nieko nežinojo, nes buriuotojas leidosi į tolimą kelionę iš Lenkijos, pašaipūnų vadintos „laisviausiu baraku socializmo lageryje“.

Anksčiau ar vėliau tauta prisimena savo didvyrius. Nors jachta „Hermes II“ tais laikais perplaukė Atlanto vandenyną su Lenkijos vėliava, tai nė kiek nesumenkina B.Rožinsko nuopelnų Lietuvai. Jis buvo šio laivo statytojas, savininkas, žygio sumanytojas, rengėjas ir vedlys.

„Apgailestaujame, kad šio žmogaus vardą nuklojo užmaršties dulkės, ir džiaugėmės, kad jo atminimas įamžintas dabar, pažymint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį“, – kalbėjo šventinei ceremonijai vadovavęs neringiškis buriuotojas A.Burkšas.

Iškilmėse dalyvavęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas rotariams ir buriuotojams dėkojo už iniciatyvą įamžinti B.Rožinsko atminimą: „Šis narsuolis, nedideliu burlaiviu įveikęs vandenyną, pakartojo istorinį lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį orlaiviu „Lituanica“ per Atlantą. Simboliška, kad toks paminklas iškilo gražioje uostamiesčio promenadoje prie vandens“.

LBS prezidentas Naglis Nasvytis vylėsi, kad paminklas B.Rožinskui ne tik puoš prestižinę krantinę, domins klaipėdiečius ir uostamiesčio svečius, bet ir paskatins jaunimą buriuoti, iš Kuršių marių ir Baltijos drąsiau veržtis į pasaulio vandenynus, jūrų žygiais garsinti Lietuvą: „Tikiu, kad taip ir nutiks, o tada, prie Danės galbūt išdygs ir daugiau panašių, prasmingais užrašais išmargintų simbolinių knechtų“.

Krantinėje atidengus paminklinį knechtą, pirmasis B.Rožinsko medalis įteiktas viešniai iš JAV – Detroito lietuvei, buriuotojo dukteriai Nijolei Rožinskaitei Zelwinder – už pastangas priminti ir įprasminti tėvo transatlantinę kelionę kaip reikšmingą Lietuvos jūreivystės ir buriavimo sporto istorijos įvykį.

Gėlių prie paminklo padėjo ir buriuotojo sūnus Virginijus, veikiausiai iš tėvo paveldėjęs aistrą buriuoti. JAV gyvenantis inžinierius, daug metų dirbęs Japonijoje, pernai specialiai įsigijo 18 metrų ilgio greitaeigį burinį katamaraną, kuriuo su draugais amerikiečiais perplaukė Atlanto vandenyną tėvo kelionės maršrutu. Taip V.Rožinskas pažymėjo jachtos „Hermes II“ žygio 55 metų sukaktį.

„Mano tėvas buvo švelnus, doras ir tuo pat metu labai stiprus žmogus. Nestumdė kitų, nesiskundė, nebuvo garbėtroška, jam pakako žinoti, ką nuveikė. Tėvui skaudėjo širdį, kad jis negalėjo plaukti per Atlantą su Lietuvos vėliava, teko ieškojo kitokios išeities gaudant savo svajonių paukštę. Toks likimas – gal anais laikais kitaip ir negalėjo būti“, – braukdama ašaras kalbėjo N.Rožinskaitė-Zelwinder.

B.Rožinsko medalis įteiktas bene garsiausiam Lietuvos buriuotojui kauniečiui Ignui Miniotui – už trijų jachtų („Lietuva“, „Audra“ ir „Dailė“) žygio per Atlantą su trispalve organizavimą Sąjūdžio epochoje. Paskui kapitono I.Minioto vadovauja burinė jachta „Laisvė“ dar apiplaukė ir pasaulį.

Garbingu apdovanojimu įvertintos klaipėdiečių kapitonų Osvaldo Kubiliūno ir jo mokinio Stepono Kudzevičiaus pastangos galynėtis su vėjais pasaulio vandenynuose. S.Kudzevičiaus vadovaujama sportinė jachta „Lietuva“ pirmoji Lietuvos buriavimo istorijoje apiplaukė Žemės rutulį (1992-1993). Abu aistringi buriuotojai išugdė būrį pasekėjų, B.Rožinsko medaliai jiems įteikti po mirties.

Medaliu įvertinti ir šilutiškio Andriaus Varno nuopelnai populiariant buriavimą – šis Kintų jachtklubo buriuotojas, pasitelkęs į pagalbą dukterį Rasą ir baskų kilmės žentą Egoy, įgyvendino ilgai brandintą gyvenimo svajonę – savo rankomis statyta jachta „Ragainė II“ apiplaukė pasaulį (2008-2010).

Didžiausios ir greičiausios Lietuvos jachtos „Ambersail“ siela vadinamas kapitonas kaunietis Linas Ivanauskas visus pasaulio vandenynus apiplaukė net dukart, šešis kartus grūmėsi vėjais prie buriuotojų Everestu praminto Horno kyšulio. B.Rožinsko medalis jam įteiktas už okeaninių žygių organizavimą, vadovavimą ir sėkmingą operaciją gelbėjant per audrą prie Horno iš jachtos iškritusį buriuotoją.

Pagarbos ženklo sulaukė „Tūkstantmečio odisėjos“ sumanytojas LBS viceprezidentas Raimundas Daubaras, kuriam B.Rožinsko medalis skirtas už buriuotojų kelionės aplink Žemės rutulį jachta „Ambersail“organizavimą, vadovavimą ir dalyvavimą minint Lietuvos vardo tūkstantmetį (2011), kitas šalies vardą garsinusias, visus pasaulio lietuvius vienijančias pilietines akcijas.

Pirmojo lietuvio, jachta „Hermes II įveikusio Atlantą, B.Rožinsko gyvenimas susiklostė taip, kad apie jo istorinį žygį žinojome mažiau nei apie Amerikos žemyno atradėjo Kristoforo Kolumbo ar Fernando Magelano, kuris pirmasis apiplaukė pasaulį, keliones. Šie garsūs jūrininkai nuodugniai aprašė savo reisus laivų dienynuose, išliko jų laiškai, rašytinės ataskaitos karališkosioms šeimoms.

„Hermes II“ kapitonas B.Rožinskas irgi pildė dienyną, tačiau jis, kaip ir kiti jachtos dokumentai, mįslingai dingo įgulai pasiekus Floridos pakrantę. Transatlantinio žygio sumanytojas ir organizatorius, 1958 metais su šeima repatriavęs į Lenkiją, o vėliau apsigyvenęs JAV, įtarė, jog dokumentus galėjo pasisavinti šlovės troškę bendražygiai lenkų buriuotojai – taip sumenkinę jo ir išaukštinę savuosius nuopelnus.

Ši mintis persekiojo B.Rožinską visą laiką, apkartino jo gyvenimą išeivijoje. Išsiskyręs su bendrakeleiviais lenkais, kuriuos pats pasikvietė į kelionę per Atlantą, lietuvis jų daugiau niekada neregėjo.

Lenkijos spaudos leidiniuose, jūreiviškoje literatūroje „Hermes II“ žygis per Atlantą nušviestas taip, kad visi laurai ir garbė atiteko šios jachtos kapitonu pavadintam arba pasivadinusiam lenkų buriuotojui iš Ščecino Bohdanui Dacko, anksčiau nesėkmingai bandžiusiam įveikti vandenyną.

Pasirodo, jachtos „Hermes II“ kelionė kone aukso raidėmis įrašyta Lenkijos okeaninio buriavimo istorijoje. Tuo tarpu Lietuvoje apie žygį, kuriam vadovavo iš Šeduvos miestelio kilęs buvęs Lietuvos jūrų jachtklubo Trakų filialo vadovas B.Rožinskas, net buriuotojai nedaug težinojo.

Floridoje jachtą „Hermes II“ pasitikusi JAV lenkų bendruomenė netgi pasiekė, kad statytą ir registruotą Lenkijoje, su šios šalies vėliava per Atlantą plaukusį B.Rožinsko burlaivį ir jos  neva absoliučiai lenkišką įgula pasveikintų tuometis JAV prezidentas Johnas Kenndy – buvęs karo laivyno jūrininkas.

Kas buvo tikrasis „Hermes II“ kapitonas, šios transatlantinės kelionės sumanytojas ir organizatorius? Sklaidant B.Rožinsko prisiminimų puslapius, nekyla jokių abejonių: šiame žygyje pirmuoju smuiku grojo lietuvis repatriantas – patyręs buriuotojas, burlaivio statytojas ir jo savininkas.

Atlantą perskrodusios jachtos „Hermes II“ sutiktuvės Majamio uoste irgi buvo dvilypės: lenkų buriuotojus sveikino JAV gyvenantys jų tautiečiai, o B.Rožinskas pateko saviškių, tenykščių lietuvių, glėbį. Apie žygį per vandenyną jie sužinojo iš Detroite įsikūrusio buriuotojo vyresniojo brolio Adolfo Rožinsko, kuris ne tik akylai stebėjo, bet ir finansiškai rėmė „Hermes II“ kelionę.

Kai Majamyje dvilypės įgulos keliai išsiskyrė, JAV lietuviai B.Rožinską pagerbė kaip narsų jūrininką, irgi surengė jam smagias sutiktuves. Lankydamas tautiečių bendruomenes lietuvis jiems pasakojo apie savo kelionę, ateities planus, kalbėjo kad  po kelerių metų leisis į kitą kur kas ilgesnę kelionę aplink pasaulį.

Tautiečiai įvertino B.Rožinsko žygį – apie tai liudija publikacijos Čikagos, Detroito, Niujorko lietuvių spaudos leidiniuose. „Hermes II“ šuolį per Atlantą pastebėjo ir didžioji JAV žiniasklaida.

Čikagoje leistas iliustruotas žurnalas „Lietuvių dienos“ ne tik plačiai nušvietė B.Rožinsko kelionę, bet ir publikavo jo ranka rašyto pareiškimo faksimilę – įrodymą, kad su Lenkijos vėliava ir šios šalies piliečio pasu per Atlantą plaukęs šeduvis niekada neišsižadėjo savo lietuviškų šaknų ir tėvynės.

Nuburiavęs iki JAV krantų B.Rožinskas ten gyvenantiems tautiečiams tiesiai ir šviesiai deklaravo savo odisėjos tikslus:

„Aš, lietuvis Bronius Rožinskas, gerbdamas ir mylėdamas savo tautą ir tėvynę Lietuvą, pasiryžau perplaukti Atlanto vandenyną. Iš Lietuvos per Lenkiją vykdžiau savo kelionę. Nuosava burine jachta „Hermes II“ perplaukiau Atlantą, pasiekaiu Floridą, iš ten – per Panamos kanalą, Ramųjį vandenyną į Los Angeles, Calif. Šią kelionę padariau lietuvių tautos garbei“.

B.Rožinskas pasiliko gyventi JAV, o jo bendrakeleiviai Ščecino jachtklubo nariai Zbignevas Pawlakas, Ježis Szalaika ir Bohdanas Dacko, sugrįžę į Lenkiją ten buvo sutikti kaip tautos didvyriai – „Hermes II“ reisas per vandenyną įvardytas kaip antroji lenkų buriavimo istorijoje transatlantinė kelionė burine jachta.

Tikrasis jachtos savininkas B.Rožinskas lyg tarp kito paminėtas kaip kažkoks buriavimo mėgėjas iš Vilniaus, kuriam esą labiau rūpėjo ne iššūkiai, o galimybė susijungti su JAV jau įsikūrusiais giminaičiais.

Kaip tikrovė pateikta tokia B.Rožinsko bendrakeleivių versija skamba absurdiškai – lietuvis jau tada galėjo iš Gdynės uosto plaukti į JAV keleiviniu laivu kartu su savo šeima, o ne išsiusti ją vieną. Tada nebūtų reikėję kone metus vandenynuose suptis ant bangų, rizikuoti gyvybe ir sveikata plaukiant burine jachta.

Miglas prasklaidė prieš keletą metų išleista žurnalisto Arnoldo Čaikovskio publicistinė knyga „Buriuotojo svajonių paukštė“ – jachtos „Hermes II“ kelionė ten aprašyta remiantis autentiškais B.Rožinsko ir jo artimųjų prisiminimais, kitais istoriniais šaltiniais.

Manoma, kad prasimanymus uoliausiai skleidė B.Dacko, kuris  naujos konstrukcijos jachta “Joseph Conrad” 1958 metais mėgino įveikti Atlantą. Tąkart lenkų kelionė, prasidėjusi Gdynėje, baigėsi Kasablankos uoste – įgula susipyko, ėmė pavyduliauti, kaišioti pagalius į ratus socialistinės Lenkijos buriuotojų sąjungos (Polski Zwiazek Zeglarski) funkcionieriai.

„Joseph Conrad“ įgulą iš Maroko teko parskraidinti lėktuvu, o pati jachta pergabenta į Lenkiją prekybos laivu. Po tokios nesėkmės B.Dacko troško žūtbūt reabilituotis, tad B.Rožinsko sumanyta transatlantinė kelionė jam ir kitiems Ščecino buriuotojams buvo puiki proga pataisyti smukusią reputaciją.

B.Rožinskas ketino plaukti per Atlantą vienas, bet Lenkijos valdžios institucijos tada palaikė jį keistuoliu ir neleido. Be to, vienam buriuoti atviruose vandenyse tokia jachta kaip „Hermes II“ tais laikas draudė saugios laivybos taisyklės – plaukti jūromis galėjo ne mažesnė kaip keturių žmonių įgula.

O Lietuvoje  gūdžiu sovietmečiu joks buriuotojas neiškišdavo nosies į Baltiją, nebuvo jūrų kelionėms tinkamų jachtų. Maži burlaiviukai malėsi siauroje Klaipėdos uosto akvatorijoje ties Kiaulės Nugaros sala neišplaukdami į Kuršių marias – rusai pasieniečiai dieną naktį akylai stebėjo, kas vyksta ant vandens.

Iš Vilniaus krašto kilę B.Rožinsko žmonos giminačiai gyveno Lenkijoje. Trakų jachtklubo instruktoriui, su šeima legaliai persikėlusiam gyventi į kaimyninę šalį, Poznanė, o vėliau ir Ščecinas buvo tik tarpinė stotelės sumanytam okeaniniam žygiui. Supratinga žmona nežabojo vyro užmojų.

Pasirengimo kelionei etapas nebuvo rožėmis klotas – Lenkijos valdžios įstaigos priekabiai tikrino jachtą, reiškė pretenzijas, kėlė vis naujus reikalavimus. Kai B.Rožinskas jau kėlė bures, pareikalauta 35 tūkst. zlotų muito mokesčio už jachtą, kaip lenkų eksporto prekę. Lietuvis tiek pinigų nebeturėjo – nuvykęs į Varšuvą aiškino, kad plaukia per Atlantą ne verslo reikalais, o kaip sportininkas.

Pasutiniu momentu įgulos narį J.Szalaiką surietė apendicito priepuolis – jį operavo ligoninėje. Pasienio tarnybos sutiko pasirašyti leidimą išplaukti B.Rožinskui garantavus, kad ketvirtasis buriuotojas po operacijos prisijungs vėliau – įsipareigojo jo laukti Šiaurės Vokietijos uoste.

Portugalijoje jachtą „Hermes II“ kariškiai išspyrė iš Lisabonos uosto. Plaukiant per Atlantą, įsiplieskė Karibų krizė – amerikiečiai reikalavo, kad Sovietų Sąjunga patrauktų savo branduolines raketas iš Kubos – rytinė JAV pakrantė galėjo tapti karinio konflikto zona, o tada B.Rožinsko kelionė būtų sužlugdyta.

Vėliau sužinojęs, kad B.Dacko pasiskelbė už viską atsakingu žygio vadovu, visas santaupas į kelionę sudėjęs B.Rožinskas ne juokais pasipiktino – puolė rašyti prisiminimus, kurių nebaigė – išliko tik juodraščių fragmentai. Ilgainiui buriuotojo vardas buvo pamirštas ir išeivijoje.

Kai trys lietuvių jachtos, pakylėtos Sąjūdžio bangos, pirmą kartą perplaukė Atlantą su trispalve maršrutu Klaipėda-Niujorkas, B.Rožinskas jau buvo iškeliavęs Anapilin. Niekas neprisiminė šio narsaus buriuotojo, nors jis pirmasis visoje Sovietų Sąjungoje pralaužė „geležinę uždangą“ – įveikė vandenyną jūrų keliais.

JAV gyvenanti N.Rožinskaitė-Zelwinder, ilgametė Detroto lietuvių bendruomenės vadovė, surankiojusi namuose išlikusius senus dokumentus, laiškus, užrašus mėgino kaip nors įprasminti savo tėvo jūrininko atminimą, bet visos jos pastangos atsitrenkdavo į abejingumo sieną.

Per tą laiką istorinė jachta „Hermes II“ sutrūnijo Santa Barbaros uoste, nors kai kurie lietuviai buriuotojai buvo pasišovę ją gelbėti – pergabenti į Lietuvą. Žadėta B.Rožinsko atminimą įamžinti prie Trakų ežerų, įkūrus jo vardu pavadintą buriavimo sporto mokyklėlę, bet vėliau ir entuziazmas išblėso.

Per iškilmes Buriuotojų krantinėje N.Rožinskaitė-Zelwinder dėkojo visiems, kas atgaivino istorinį „Hermes II“ žygį per Atlantą: „Buriuotojo pelenus išsklaidė Ramusis vandenynas, bet dabar jis vėl sugrįžo į Lietuvą. Tėvas būtų buvęs laimingas, išvydęs tai, ką aš dabar matau“.