Karinis paveldas formuoja išskirtinį Klaipėdos miesto veidą. Tai pažymima ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos parengtoje kultūros paveldo strategijoje. Joje reprezentacinė funkcija priskiriama piliavietei ir bastionų kompleksui, supančiam Klaipėdos senamiestį.
Klaipėdos miesto-tvirtovės istoriją primena ir XIX a. fortai. Viename iš jų įkurtas Lietuvos jūrų muziejus Smiltynėje. Taip pat uostamiestyje yra išlikusių XIX a. pr. šancų. Miestiečius ir svečius iš Lietuvos bei užsienio ypač vilioja ir Pirmojo bei Antrojo pasaulinių karų palikimas – miestą juosiantys gynybiniai įtvirtinimai, baterijos, slėptuvės, bunkeriai.
Klaipėdos unikumas
„Klaipėdoje turime unikalų karinį paveldą – gana neblogai išsilaikiusį Antrojo pasaulinio karo baterijų žiedą.
Deja, ši vertybė nyksta, nes yra apleista ir naikinama. Melnragėje gynybinių įtvirtinimų likučiai grimzta į jūrą, Tauralaukyje buvusios gynybinės baterijos platformas, priklausančias savininkui, pavyko išsaugoti nuo sunaikinimo.
Norėta ant jų daugiabutį pastatyti. Dabar kyla grėsmė Statybininkų prospekte esančiai baterijai.
Ar išliks šis objektas, priklausys tik nuo baldų įmonės „Dilikas“, ten vykdančios darbus, savininkų sąmoningumo. Liolių kaime esanti gynybinė baterija taip pat atsidūrė privačiose valdose.
Ten įsikūręs ūkininkas įtvirtinimuose įrengė vištidę. Įspūdingas „Memel Sud“ gynybinių įtvirtinimų kompleksas, išsidėstęs Kuršių nerijoje nuo Kupgalio iki Alksnynės – taip pat apleistas.
Tik vienas iš uostamiestį supusio gynybinio žiedo elementų – „Memel Nord“ baterija – minimaliai naudojama – joje įrengta muziejinė ekspozicija karo tema“, – apibūdino Antrojo pasaulinio karo paveldo situaciją Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.
Karinis turizmas – ant bangos Turizmo specialistai pažymi, kad pastarąjį dešimtmetį tapo ypač populiarus vadinamasis karo turizmas, kai lankomi karinio paveldo objektai. „Tai rodo ir visai artimi Klaipėdai pavyzdžiai.
Buvęs karinis Karostos miestelis Liepojoje pritaikytas lankymui neatsigina turistų, o buvusioje Plokštinės raketų bazėje įrengta ekspozicija yra vienas lankomiausių turizmo objektų šalyje“, – tvirtino Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė.
Jai antrino ir L. Kavaliauskas: „Labai sėkmingai karinis paveldas išnaudojamas Lenkijoje. Buvusiuose kariniuose objektuose kaimynai organizuoja karines stovyklas, įrengia tirus, kuriuose galima šaudyti Antrojo pasaulinio karo ginklais, bunkeriuose veikia karinės virtuvės restoranai ir panašiai“, – įspūdžiais dalijosi paveldosaugininkas.
Pasak R. Savickienės, mūsų miesto svečiai taip pat domisi Klaipėdoje bei aplink ją esančiais kariniais įtvirtinimais, dažnai įtraukia į savo maršrutus Juodąją tvirtovę Giruliuose.
„Daugumai turistų patinka karo autentikos ir jūros romantikos sintezė, kurią jie atranda, lankydami „Memel Nord“ gynybinius įtvirtinimus. Esame išklausę nuomonių, jog Juodojoje tvirtovėje turistams būtų įdomesnė sovietinių laikų realijas, buitį atspindinti ekspozicija nei Pajūrio regioninio parko gamtos fotografijos.
Lankytojai taip pat pageidautų, jog tokioje įspūdingoje vietoje vyktų kultūriniai renginiai. Jaunimą labai domina slėptuvės ir bunkeriai, išsibarstę po visą Klaipėdos miestą, jie pageidautų, kad šie objektai būtų pritaikyti lankyti, juose būtų įrengtos kavinės ir pan“, – sakė Turizmo centro vadovė.
Muziejų įkūrė savanoriai
„Memel Nord“ kompleksas, dar vadinamas Girulių juodąja tvirtove, yra Klaipėdos rajone, Pajūrio regioniniame parke. Pastarajam ir pavesta šį objektą valdyti.
Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius puikiai supranta šio paveldo reikšmę ir egzotiką ir norėtų, jog jame būtų įrengtos modernios ekspozicijos, tačiau jau antrą dešimtmetį kovoja su biurokratija ir, beje, surado jai efektyvų priešnuodį – valstybinės institucijos partnerystę su savanoriais.
Pajūrio regioninio parko direkcijai priskirti Antrojo pasaulinio karo gynybinių įtvirtinimų pastatai, tačiau jų sklypai nėra suformuoti. Maža to, jie stovi valstybinio miško teritorijoje, kurioje statybos draudžiamos. Tad jokių darbų, kuriems reikalingas statybos leidimas, daryti negalime.
Be to, parkas priklauso Aplinkos ministerijai, kuri nefinansuoja paveldo objektų tvarkymo. Kad galėtume pretenduoti į paveldosaugai skirtas lėšas, dalyvauti konkursuose, turime įteisinti pastatus, suformuoti jų sklypus.
Šitas procesas labai užtruko, tačiau pagaliau gavome dokumentaciją iš žemėtvarkininkų ir tikimės, kad iki vasaros pabaigos sklypas prie bunkerių komplekso bus įteisintas“, – sakė D. Nicius.
Išsprendęs šiuos formalumus, Pajūrio regioninio parko vadovas tikisi dar šiais metais sutvarkyti kiaurą bunkerio, kuriame įrengta Antrajam pasauliniam karui skirta ekspozicija, stogą.
„Žinoma, svajojame ir apie kokybiškesnį ekspozicijos pateikimą ir bent minimalių higienos salygų užtikrinimą lankytojams, nes dabar nė tualeto, vandens nėra.
Pajūrio regioninis parkas kartu su Lietuvos jūrų muziejumi ir panašiu Kaliningrado karinių objektų kompleksu pateikė paraišką konkursui dėl karinio paveldo objektų pritaikymo lankymui ir turizmui.
„Projekto tikslas būtų pristatyti lankytojams Mėmelio ir Kionigsbergo fortifikacinę liniją, kaip įdomų turistinį karinio paveldo maršrutą„, – apie ateities perspektyvas kalbėjo D. Nicius.
Ekspozicija Antrojo pasaulinio karo tema buvo pradėta kurti bunkeryje daugiau kaip prieš dešimtmetį nuo nulio.
To ėmėsi karo istorija besidomintys jaunuoliai, savanoriai ir iki šiol jie sėkmingai šią veiklą tęsia.
Per dešimtmetį, anot parko direktoriaus, jie sukūrė įdomią parodą, kurios eksponatai pasakoja apie kareivių gyvenimą, buitį Antrojo pasaulinio karo metu.
„Ekspozicijoje yra ginklų, šovinių, indų, pristatomos jūros išmestos povandeninės torpedos, karių uniformos. Gausu smulkių, bet įdomių detalių, pavyzdžiui kvepalų buteliukų, muilo ir pan.
Savanoriai ne tik kaupia karo laikų kolekciją, tačiau ir pristato ją žmonėms, veda ekskursijas. Lankytojams tai patinka. Per metus ekspoziciją aplanko daugiau kaip 5 tūkstančiai žmonių„, – pasakojo D. Nicius.
Bus Pasieniečių muziejus
Šiais metais Pajūrio regioninio parko direkcija pasirašė dar vieną partnerystės sutartį su Pasieniečių klubu, kuris kitame komplekso bunkeryje, esančiame už 150 metrų nuo Juodosios tvirtovės, panoro įkurti Pasieniečių muziejų.
„Pajūris – visada buvo pasienio zona. Kadaise čia buvo Prūsijos, vėliau Sovietų Sąjungos, dabar Europos Sąjungos siena. Be to, sovietmečiu bunkeryje buvo įsikūrę pasieniečiai. Tad pasieniečių muziejui ši vieta yra logiška. Džiaugiamės pasieniečių klubo entuziazmu ir draugyste“, – sakė Pajūrio regioninio parko direktorius.
Pasieniečių muziejaus iniciatorius, Pasieniečių klubo Klaipėdos būrio vadas Gediminas Povilaitis pažymėjo, jog Vakarų Lietuvos regione nėra Pasieniečių muziejaus, nors čia visada buvo pasienis.
„Minimali ekspozicija yra mūsų štabe, tarnybinėse patalpose, tačiau jos yra uždaroje zonoje, į kurią nepatenka žmonės iš gatvės.
Turime senos pasieniečių technikos, uniformų, gairių, suvenyrų iš šalių, su kuriomis bendradarbiaujame. Koncepcijos, kaip muziejus atrodys bunkeryje, kol kas neturime, nes net nežinome, kokia bus jo erdvė.
Šiuo metu dar nepatekome į patalpų vidų, o jas reikės įrengti, įvesti elektrą. Šiemet mūsų tikslas – įeiti į bunkerį„, – sakė G. Povilaitis.
Šiais metais pasieniečiai jau surengė tris talkas-sueigas, kurių metu iš visos šalies suvažiavę pasieniečiai savanoriai su kastuvais nukasė nuo bunkerio didžiulį kiekį smėlio.
„Per pirmąsias talkas bunkerio durų matėsi tik 15 cm. Viskas buvo smėliu užnešta. Praeitą savaitgalį, trečiosios talkos ir sueigos metu, pagaliau pavyko atkasti ir įstatyti duris, nuvalyti įėjimą.
„Atkasinėdami bunkerį aptikome karių lovų, kurios būdavo tvirtinamos prie sienos, detalių. Radome gilzių, lovų spyruoklių, durų fragmentų, radiatoriaus dalį, sausų elementų.
Šiuos radinius perdavėme kito bunkerio muziejui karo tema. Jo kūrėjai labai apsidžiaugė lovų detalėmis, nes kaip tik bando jas atkurti.
Kadangi į bunkerio vidų patekti dar neįmanoma, pažvelgėme į jo vidų per skylę. Matėme, jog ten yra autentiška katilinė, tikimės surasti ir daug kitokių radinių.
Pasieniečių muziejus yra visuomeninė iniciatyva, paremta mūsų klubo narių entuziazmu. Ieškome finansavimo ir idėjos palaikytojų„, – prisipažino G. Povilaitis.
Istorija
Pakrančių apsaugos baterija – tai Antrojo pasaulinio karo laikų gynybiniai įtvirtinimai prie Baltijos jūros, įrengti 1939 m.Klaipėdos kraštą prijungus prie Vokietijos. Buvo numatytos pastatyti dvi pakrantės artilerijos baterijos. Viena turėjo būti pastatyta Smiltynėje netoli Kopgalio – „Memel Sud“ („Klaipėda – pietūs“), kita – „Memel Nord“ („Klaipėda – šiaurė„) – už Girulių, Kukuliškių kaime. Tačiau buvo baigta tik viena baterija – esanti Kukuliškiuose.
Įtvirtinimai buvo pastatyti pagal tipinius vokiečių karinio jūrų laivyno bunkerių modelius, liko beveik nepažeisti per karinius veiksmus.
Baterijos centre – betono konstrukcijos ugnies valdymo postas (kaponyras), abipus jo, dalinai užpilti kopų smėliu, du betono konstrukcijos artilerijos blokai, kurių kiekviename gale įrengtos pabūklų platformos ir amunicijos saugyklos bei tarp jų esančios patalpos įgulai. Baterija veikė iki 1955 m., vėliau su pertraukomis čia įsikurdavo pasieniečiai.
Vienas artilerinis blokas 2002 m. buvo dalinai sutvarkytas Pajūrio regioninio parko iniciatyva. Nuo 2009 m. Klaipėdos karo istorijos entuziastai kartu su parko direkcija pradėjo kaupti eksponatus, susijusius su šio krašto įtvirtinimais ir jų istorija.
