Pristatytas unikalus katalogas
Per knygos pristatymą Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje žiūrovai vartydami solidžios apimities veikalą stebėjosi, ten išvydę senų lietuviškų spaudinių, apie kuriuos anksčiau galbūt tik girdėjo arba skaitė knygose, bet niekada jų neregėjo, reprodukcijas.
„Tai pirmasis bandymas sudėlioti į vieną vietą Mažosios Lietuvos teritorijoje lietuvių ir vokiečių kalbomis leistus periodinius ir vienkartinius leidinius. Pagal Lietuvos ir Vokietijos muziejų nuorodas, privačių kolekcininkų, interneto portalų informaciją aptikau daugiau kaip 400 tokių leidinių“, – per knygos pristatymą pasakojo knygos sudarytojas Š.Toliušis.
Leidinyje abėcėlės tvarka pateikiami Bitėnuose, Isrūtyje, Karaliaučiuje, Klaipėdoje, Priekulėje, Ragainėje, Šilutėje, Tilžėje, kitose lietuviškųjų Rytprūsių vietovėse nuo XIX a. pradžios leisti laikraščiai su chronologiniais sąrašais bei aprašymais, faksimilėmis, yra trumpas aprašymas vokiečių kalba. Katalogas apglėbia kone 130 metų laikotarpį.
Kai kurių klaipėdiečio atrastų ir išsaugotų itin retų spaudinių nerasi net Mažvydo nacionalinės bibliotekos fonduose. Jo sukaupta unikali kolekcija – lietuviško žodžio ir rašto draudimo laikais Vokietijos Rytprūsiuose laisvai veikusių spaustuvių veiklą, knygnešių pastangų skleisti šviesą ir žinias atspindys.
Istorikai įvertino veikalą
„Didesnę dalį Rytprūsiuse leistos lietuviškos ir vokiškos periodikos, ko gero, jau esu surinkęs. Daug vertingų leidinių sunaikinta sovietmečiu, kai kuriuos aptikau tik Vokietijos archyvuose. Juos atidžiau panaršius, gal dar atsirastų vienas kitas mums nežinomas laikraštis“, – kalbėjo Š.Toliušis, istorinį veiklą svariai papildęs lietuviškos periodikos pavyzdžiais ir iš savojo rinkinio.
Klaipėdos universiteto mokslininkė istorikė Silva Pocytė kolekcininko parengtą katalogą įvertino kaip savotišką kelrodę žvaigždę kitiems Mažosios Lietuvos praeities tyrinėtojams: „Atsivertę šią knygą, jie matys plačią šio krašto spaudos panoramą, galės pratęsti Š.Toliušio darbą“.
Negailėjo šiltų žodžių Š.Toliušiui ir kitas lietuviškųjų Rytprūsių kultūros puoselėtojas - bibliofilas, knygotyrininkas, edukologas, Vilniaus universiteto profesorius Domas Kaunas: „Ne kiekvienam kolekcininkui užtektų jėgų, kantrybės ir kruopštumo parengti tokį leidinį. Ne mažiau turtinga yra anapus Atlanto emigravusių lietuvių periodika – gal atsiras tyrinėtojų, kurie nubrauks dulkes ir nuo šio klodo“.
Knygos autorių pasveikino Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus darbuotoja Zita Genienė, Klaipėdos krašto spaudai ir jos istorijai neabejingas Seimo narys Dainius Kepenis, kiti renginio dalyviai.
Š.Toliušis lietuvių periodika susidomėjo dar mokydamasis Eržvilko (Kauno r.) gimnazijoje. Pomėgį, kuris virto aistra, jis paveldėjo iš tėvo miškininko ir garsaus kolekcininko Juozo Toliušio (1922-1987). Knygoje publikuojami tėvo ir sūnaus sukauptos periodikos unikumai.
Svajones pavertė tikrove
„Tėvas surinko vertingą spaudos leidinių rinkinį. Žengiau jo keliu, nors mano profesija irgi nėra artima istorijai ir kultūrai. Aš esu ne lituanistas humanitaras, o inžinierius – pramoninės jūrų žūklės specialistas, daug metų teko vadovauti Kopgalyje įkurtai žuvininkystės tyrimų laboratorijai“, – pasakojo Š.Toliušis, renkantis viską, kas tik susiję su Mažosios Lietuvos spauda ir jos istorija.
Paveldėjęs tėvo sukauptą rinkinį ir supratęs, kad visko aprėpti tiesiog neįmanoma, Š.Toliušis vėliau susitelkė ties Mažąja Lietuva, kur nuo XIX amžiaus pradžios iki Antrojo pasaulinio karo, pasak jo, buvo išleista daugiau kaip 400 įvairių pavadinimų lietuviškų bei vokiškų laikraščių, žurnalų, kalendorių, kitokių spaudinių.
Kolekcininkas jau seniai brandino mintį parengti knygą apie Mažosios Lietuvos spaudą, tačiau paniręs į mokslus, dirbdamas administratoriaus darbą planus vis atidėliodavo ateičiai. Tik atsisveikinęs su žuvininkyste Š.Toliušis rado laiko susikaupti, peržiūrėti, susisteminti savo rinkinius ir įgyvendinti sumanymą.
Š.Toliušio kataloge pateikiamuose prašuose mirga intriguojantys faktai ir paralelės: kuris vokiškas laikraštis, uostamiestį, kuriam buvo prigijęs Mėmelio vardas, pirmasis pavadino Klaipėda, kuris leidinis laikomas lietuvių geografijos pradininku, kokie laikraščiai buvo leidžiami mažuose kaimeliuose – Bitėnuose, Juknaičiuose, Juodkrantėje, Rusnėje.
Rinkinyje – unikalūs spaudiniai
Kretingalės liuteronų bažnyčios klebono Ferdinando Kelkio 1831 m. įsteigtas pirmasis lietuviškas mėnraštis gotiškomis raidėmis „Nusidavimai apie Evangelios praplatinimą tarp Žydų ir Pagonų“ – religinės krypties, tačiau ten ryškėja ir pasaulietinio gyvenimo atšvaitai - publikuotą didžiojo Klaipėdos gaisro aprašymą tyrinėtojai yra įvardiję kaip pirmąjį lietuvišką reportažą. Šis laikraštis buvo leidžiamas iki 1921 m.
Klaipėdoje pirmasis savaitraštis „Lietuwininkų prietelis“ (dar vadintas ir „Klaipėdos Ceitungos“) išleistas 1849 m. Tais pačiais metais Karaliaučiuje pasirodė dar vienas Frydricho Kuršaičio leistas lietuviškas savaitraštis „Keleiwis isz Karaliaucziaus broliams Lietuwninkams zines perneszas“.
Ilgiausiai gyvavo Klaipėdoje su pertrūkiais leistas dvikalbis laikraštis - „Pakajaus paslas“ (1881-1939). Garsiausias vokiškas liberalios krypties nacionalinės liberalų partijos įtakojamas ilgaamžis laikraštis „Memeler Dampfboat“ („Mėmelio garlaivis“) leistas nuo 1849 m. iki Antrojo pasaulinio karo pradžios. Jo tiražas įvairiais laikotarpiais svyruodavo nuo 2 iki 12 tūkst. egzempliorių,
Š.Toliušio rinkinyje yra ir pirmosios lietuvių tautinio atgimimo bangos šauklių Jono Basanavičiaus, Jono Šliupo, Martyno Jankaus ir jų bendraminčių pastangomis Rytprūsiuose leisto pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“, Vinco Kudirkos „Varpo“ egzempliorių.
Kolekcininkas prisipažino bene labiausiai branginąs Bitėnų kaime (Pagėgių r.) M.Jankaus leistą jumoro žurnalą „Tetutė“ (1891-1893). Dar viena jo rinkinio pažiba - dailininko Adomo Brako Klaipėdoje 1932 metais išleisto puikiai iliustruoto žurnalo „Mažoji Lietuva“ pirmasis numeris.
Unikalaus lietuviškos periodikos rinkinio savininkas Š.Toliušis tebeieško senųjų leidinių, kartais aptinka juos nuošaliose kaimo vietovėse jau sukrautus prie krosnies. Kolekcininkas tikisi, kad tradicijas pratęs jo vaikai ir anūkai.
Nuo Biblijos iki laikraščių
Periodinės spaudos ištakos siekia 1456 m., kai vokietis kalvis Johannas Gutenbergas Mainco mieste išrado literų – judančių metalinių raidžių – liejimo prietaisą. Tai jis pirmasis 200 egzempliorių tiražu išspausdino Bibliją.
Pirmieji periodiniai leidiniai primena skelbimus. Nedideliu tiražu vienoje popieriaus lakšto pusėje jie XV a. pabaigoje spausdinti Vienoje, Niurnberge, Venecijoje ir kabinami viešose vietose. Juose aprašyti reikšmingesni to meto įvykiai – mirties bausmės, raganų deginimas, žmogžudystės, karai, valdovų mirtys, gamtos katastrofos.
Pradėjus spaudinti literinius tekstus ant abejų popieriaus lakšto pusių, žengta į naują poligrafijos raidos etapą – imta didesniai tiražais leisti ir platinti laikraščius.
Austrijoje pirmasis laikraštis „Nove Zeitung“ išleistas 1526 m., Vokietijoje “Frankfurter Jornal” – 1615 m., Anglijoje “Weekly News”- 1622 m., Rytų Prūsijoje „Avisen, oder Wochentliche Zeitung“ – 1623 m., Švedijoje “Ordinarie Post Tridende”- 1643 m., Lenkijoje “Merkurius Polski”- 1661 m., Prancūzijoje „Mercourse de France“ – 1672, Rusijoje “Sankt Peterburgskije Vedomosti”- 1701 m.
Italijoje periodinės spaudos pradžia skaičiuojama nuo 1716 m., o Danijoje – nuo 1749 m. Įdomu, kad JAV pirmasis laikraštis išspausdintas gerokai vėliau nei Europos kraštuose – tik 1704 m.
Suomijoje pirmasis laikraštis „Tidningar Utgifine At et Sallskop Abo“ švedų kalba pasirodė 1771 m. Pirmasis suomiškas periodinis leidinys “Suomenkeliset Tiwto-Sanomat” čia išspaudintas 1775 m.
Draudė lietuvišką spaudą
Baltijos šalyse pirmasis savaitraštis vokiečių kalba „Ordinari Freitags (Donnerstags) Post Zeitung“ išleistas Taline 1675 m., o estiškas laikraštis “Tarto maa rahva Naddali-Leht” (“Tartu savaitraštis Pietų Estijos kaimiečiams“) – tik 1806 metais.
Latvijoje pirmasis periodinis leidinys „Latwiska Gadd Grahmata“ pasirodė 1797 m. Tačiau pirmuoju čia kažkodėl pripažįstamas Jelgavoje latvių kalba 1822 m. pradėtas leisti „Latweeshu Awises“ („Latvijos laikraščiai“). Pirmojo lietuviško laikraščio „Nusidavimai apie Ewangelios Praplatinimą tarp Žydų ir Pagonų“ leidėją F.Kelkį latviai aplenkė dešimtmečiu.
Didžiosios Lietuvos teritorijoje pirmasis keturių puslapių laikraštis “Kurjer Litewski” Vilniuje lenkų kalba buvo išleistas anksčiau nei Suomijoje – 1760 m. Jo redaktorius - Pranciškus Paprockis.
Pirmąjį lietuvišką laikraštį „Vilniaus žinios“ carinės Rusijos valdomoje Lietuvoje 1903 m. pradėjo leisti inžinierius Petras Vileišis, kai valdžia panaikino draudimus. Rusai lietuvišką raštą, knygas, laikraščius, mokyklas draudė trisdešimt metų (1873-1903).
Baltarusiai savo pirmąjį periodinį leidinį – laikraštį „Nasza dolia“ – irgi išleido Vilniuje 1906 m.
