S.Dariaus ir S.Girėno stadione stovi koplytstulpis. Jis iškilo įamžinant tą vietą, kur 1993 metais popiežius Jonas Paulius II bendravo su Lietuvos jaunimu.
Dabar koplytstulpio likimas neaiškus. Dėl jo nerimauja ne tik prie tautodailės meno kūrinio atsiradimo prisidėję bei istorijai neabejingi, bet ir paprasti kauniečiai.
Pasaulio lietuvių centro vadovas Valdas Kubilius patikino, kad nerimas – pagrįstas.
Jis pats neseniai išgelbėjo kitą relikviją, kuri vos nežuvo po Laisvės alėją atnaujinančių buldozerių ratais.
Koks bus koplytstulpio, kuris yra valstybės saugomo objekto – stadiono teritorijoje, likimas, pasakyti negalėjo ir Kauno paveldo specialistai.
Bažnyčios atstovai pasiimti koplytstulpio taip pat neketina, tikisi, kad jį išsaugos stadiono šeimininkai.
Sporto aikštyno atnaujinimo projektą kūrę architektai tikino, kad dar spręs, ką su koplytstulpiu daryti.
Atsiradimo istorija primiršta
Istoriniame S.Dariaus ir S.Girėno stadione, kuris netrukus bus iš pagrindų atnaujinamas, vyko ne tik įvairios sporto varžybos. Čia 1993 metų rugsėjo 6 dieną su jaunimu susitiko popiežius Jonas Paulius II.
Šį svarbų įvykį kauniečiai po metų įamžino. Prie stadiono švieslentės ir didžiulio laikrodžio pastatė įspūdingo dydžio medinį koplytstulpį.
Sporto aikštyno atnaujinimo projekte numatyta, kad toje vietoje, kur stovi popiežiaus vizito atminimo ženklas, bus naujos tribūnos žiūrovams.
Dabartinis S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro, kuriam priklauso ir stadionas, vadovas Giedrius Bielskus negalėjo pasakyti, koks bus koplytstulpio likimas.
Atminimą įamžino po metų
Kaip ir kada koplytstulpis atsirado stadione, dar neblogai prisimena tuometis sporto komplekso direktorius Juozas Palevičius.
Kaunietis pasakojo, kad artėjant popiežiaus vizitui stadione nuspręsta pastatyti sceną.
Ant jos – nuo lietaus saugantį baldakimą.
Baldakimas buvo pagamintas iš tautodailininkų meniškai išraižytų rąstų. Stogui panaudota polietileno plėvelė ir lininis audinys.
Darbus atlikti buvo patikėta tautodailininkams Petrui Vilkevičiui, Leonui Reveltui ir Valdui Berūkščiui.
„Po metų stadiono atstovai nusprendė, kad vietą, kur stovėjo baldakimas ir iš kurios Jonas Paulius II bendravo su jaunimu, reikia įamžinti. P.Vilkevičiui ir L.Reveltui užsakėme sukurti koplytstulpį.
Ant jo užrašyta: „Popiežiaus Jono Pauliaus II susitikimui su Lietuvos jaunimu atminti. 1993 09 06“.
J.Palevičius sakė, kad artėjant stadiono atnaujinimui su juo niekas apie būsimus darbus ir koplytstulpio likimą nekalbėjo.
„Stadionas 2007 metais buvo įtrauktas į Valstybės saugomų nekilnojamojo turto objektų sąrašą.
Vadinasi, saugomas turėtų būti ne tik pats stadionas, bet ir jo priklausiniai.
Ten, kur dabar stovi koplytstulpis, numatyta pastatyti tribūnas. Todėl medinį atminimo ženklą, matyt, teks iškelti. Manau, kad jį reikėtų įkurdinti kur nors kitur, o pačioje tribūnoje įrengti atminimo lentą, kuri įamžintų popiežiaus vizitą stadione“, – įsitikinęs J.Palevičius.
Buvo meistrų dovana Kaunui
Prie baldakimo, o vėliau ir koplytstulpio įrengimo prisidėjo ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno skyriaus vadovas Valentinas Jazerskas.
Jis pasakojo, kad statant koplytstulpį darbus ir medžiagas finansavo stadionas. Koplytstulpio pastatymas buvo suderintas su miesto valdžios atstovais. Tautodailės meno kūrinį iš 6 metrų ąžuolo kauniečiai meistrai sukūrė kaip dovaną miestui.
„Lankydamasis stadione vis matau, kad koplytstulpis tebestovi, tačiau jį jau reikia restauruoti. Keista, kad niekas apie jo likimą nekalba, darosi neramu, kad jis nepradingtų istorijos sūkuriuose.
Jeigu stadione koplytstulpiui vietos neatsirastų, jį būtų galima įkurdinti kurios nors bažnyčios šventoriuje“, – svarstė V.Jazerskas.
Įleido atminimo kapsulę
S.Dariaus ir S.Girėno stadione esančio koplytstulpio likimas kelia nerimą ir kauniečiui V.Kubiliui. Pasaulio lietuvių centro vadovas neseniai savo rankomis išgelbėjo kitą vertybę, todėl jaudinasi, kad nepražūtų ir koplytstulpis.
V.Kubilius pasakojo, kad 2010 metų liepos 15 dieną minint Žalgirio mūšio 600-ąsias metines Kauno visuomenininkai ir visuomeninio klubo „Aukuras“ nariai iš Žalgirio mūšio lauko atgabeno saują žemės. Ją, aplaistytą mūsų karių krauju, įdėjo į kapsulę.
„Švęsdami Žalgirio mūšio metines kapsulę įbetonavome paminklo papėdėje, po Laisvės alėjos grindiniu.
Ant jos buvo uždėta granito plokštė su užrašu „600 metų Žalgirio mūšiui. 1410–2010“.
Už iš žmonių surinktas aukas taip pat pavyko pastatyti ir informacinę nerūdijančiojo plieno stelą. Ant jos lietuviškai ir angliškai buvo pateikta informacija apie paminklą“, – pasakojo kaunietis.
Iš betono išlupo pats
Prasidėjus Laisvės alėjos atkarpos, kur stovi Vytauto Didžiojo paminklas, rekonstrukcijai V.Kubilius vis stebėjo, kaip ir kada bus nuimta informacinė stela.
„Vieną dieną pamačiau, kad stela, stovėjusi ant tvirtų kojų, nupjauta bet kaip. Iš grindinio išimta ir granito plokštė. Buldozeriai jau rengėsi išrausti vietą, kur buvo kapsulė.
Puoliau jos gelbėti. Savo rankomis iš betono iškirtau kapsulę. Kol darbavausi, praeiviai juokavo, kad ieškau lobio“, – pasakojo V.Kubilius.
Vyras sakė, kad nieko nelaukdamas pradėjo domėtis, kur dabar yra nuimta informacinė stela ir granito plokštė, kodėl niekas nepasirūpino, kad kapsulė būtų išimta.
V.Kubilius teigė nekart skambinęs savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus atstovams ir teiravęsis šių dalykų.
Jie nieko nežinojo, pažadėjo išsiaiškinti.
Pagaliau paaiškėjo – informacinė stela ir granito plokštė saugomos įmonės „Kauno švara“ teritorijoje. Granito plokštę jos kūrėjams parvežė savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus darbuotojas. Stelą V.Kubilius taip pat ketina pasiimti.
„Kapsulę, granito plokštę ir stelą atnaujinsime.
Kai baigsis Laisvės alėjos rekonstrukcija, šias relikvijas vėl įstatysime į senąją vietą“, – sakė V.Kubilius.
Tarnautojų atmintis trumpa
Aktyviam kauniečiui apmaudu, kad kultūros vertybėms mieste pritrūksta dėmesio, kad tarnautojai ne visada atlieka savo pareigas.
Džiugina tik tai, kad ne visi gyventojai yra abejingi istorinės atminties išsaugojimui.
„Aš kapsulę iš Vytauto Didžiojo paminklo papėdės iškirtau ir išgelbėjau liepos 4 dieną. Kitą dieną visi iškilmingai šventėme skulptūros „Laisvės karys“ atidengimą.
Nemaža šventė buvo ir tada, kai prie Vytauto Didžiojo paminklo įkasėme kapsulę. Joje taip pat dalyvavo miesto valdžios atstovai, svečiai. Bet to jau niekas neprisiminė.
Neramu, kad už kultūros paveldą atsakingų darbuotojų ir kitų institucijų bendradarbiavimo stoka gali pražudyti vertybes“, – sakė V.Kubilius.
Kaunietis pasakojo, kad pradėjo domėtis ir koplytstulpio S.Dariaus ir S.Girėno stadione likimu.
„Man įdomu, ar jis įtrauktas į kokius nors kultūros vertybių registrus, ar juo kas nors turi rūpintis ir rūpinsis.
Juk jį būtų galima nukelti, restauruoti, po stadiono atnaujinimo vėl grąžinti į senąją arba parinkti kitą vietą. Svarbu, kad kas nors būtų už tai atsakingas ir atliktų savo pareigą“, – sakė V.Kubilius.
Kapsulių neregistruoja
Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas sakė, kad S.Dariaus ir S.Girėno stadione esantis koplytstulpis nėra įtrauktas į saugomų paveldo objektų sąrašą. Tai yra labiau moralinė ir istorinė vertybė.
Tačiau kaip bus su ja, pasakyti negalėjo.
„Tradicijos naikinti religinės tematikos tautodailės kūrinius mieste nėra. Tačiau apie šio koplytstulpio ateitį turėtų žinoti stadiono atnaujinimo projektą kūrusi įmonė „Kauno planas“, – sakė paveldo specialistas.
S.Rimas pasakojo, kad su meno kūriniais, kai mieste vyksta rekonstrukcijos ir remonto darbai, elgiamasi skirtingai.
„Kai kuriuos laikinai imasi saugoti jų autoriai. Kiti saugomi įmonės „Kauno švara“ teritorijoje. Treti laikinai perkeliami į kitas vietas. Pavyzdžiui, burmistro Jono Vileišio skulptūra iš alėjos pervežta į Rotušės aikštę. Kurioje nors viešoje miesto vietoje planuojama laikinai eksponuoti ir dainininko Danieliaus Dolskio skulptūrą“, – sakė S.Rimas.
O štai kapsulių, kurios įrengiamos pradedant statyti svarbius objektus, paminklus ar minint reikšmingas datas, mieste oficialiai niekas neregistruoja.
„Tokio sąrašo, kur yra kapsulės, kada jos įrengiamos, nėra. Kai mieste vyksta remonto darbai, jas turėtų aptikti ir iškelti darbus atliekantys rangovai“, – sakė S.Rimas.
Kur pastatys, dar nežino
Įmonės „Kauno planas“ direktorius Raimundas Labutis negalėjo pasakyti, koks tolesnis likimas laukia istorinę akimirką įamžinančio koplytstulpio.
„Pradėjus atnaujinti stadioną koplytstulpį ketiname išmontuoti. Jį reikia restauruoti. Tada jį ketiname eksponuoti, gal net po stiklu“, – kalbėjo įmonės vadovas. R.Labutis negalėjo tiksliai pasakyti, kur koplytstulpis bus ateityje.
„Šis klausimas dar bus svarstomas. Gal reikės skelbti atskirą konkursą dėl koplytstulpio atnaujinimo ir pastatymo vietos parinkimo“, – sakė „Kauno plano“ vadovas.
Koplytstulpis turėtų likti stadione
Darius Chmieliauskas
Kauno arkivyskupijos kurijos atstovas
„1993 metais pats dalyvavau popiežiaus Jono Pauliaus II susitikime su jaunimu.
Visi susitikimai su Šventuoju Tėvu vyko su derama pagarba, santūriai. O štai susitikimas stadione buvo kitoks. Jaunimas nesigėdijo savo emocijų reikšti šūksniais, dainomis, mostais. Tai buvo labai emocingas ir laisvas savo dvasia susitikimas. Jaunimo buvo pilnas stadionas.
Šį susitikimą įamžinęs koplytstulpis stadione stovėjo 25 metus. Artėjant stadiono rekonstrukcijai su Bažnyčia nei miesto valdžios atstovai, nei projektuotojai nesikalbėjo ir jo likimo neaptarinėjo.
Manau, kad stadiono šeimininkai patys turi spręsti, kaip koplytstulpį įkomponuoti į naują aplinką. Kad jis gali būti sunaikintas, sunku įsivaizduoti. Tikiuosi, kad sporto aikštyno valdytojai suvokia tokio atminimo ženklo vertę.“
Stadionas patyrė ne vieną atnaujinimą
S.Dariaus ir S.Girėno stadionas pastatytas 1925 metais. 1935-aisiais jis paskelbtas valstybiniu stadionu. 1979 metais vietoj nedidelių medinių tribūnų iškilo gelžbetoninės, puslankiu veją juosiančios tribūnos. Dviejuose aukštuose įrengta 12 tūkstančių sėdimųjų vietų.
1998 metais stadione atlikta bėgimo takų, sektorių rekonstrukcija, paklota nauja moderni danga, įsigyta matavimo aparatūra bei prietaisai, sumontuotos ir perdažytos tribūnos. 2005 metais atnaujinta stadiono įranga, pastatyta nauja vaizdo švieslentė, įrengtos apšilimo ir metikų treniruočių aikštės.
Po stadiono rekonstrukcijos jame bus 30 tūkstančių, sporto varžybų metu – 15 tūkstančių vietų, įrengtų po stogu.
