Apie šios žmogžudystės priežastis ir pagrindinius žudikus vienam Rusijos internetinių portalų papasakojo istorikas Vladimiras Lavrovas.
– Ar tikrai bolševikai iš pradžių norėjo viešai teisti buvusį carą, bet paskui atmetė šią idėją? Kodėl?
– Taip. Lenino vadovaujama sovietų vyriausybė 1918 m. sausį paskelbė, kad buvęs imperatorius Nikolajus II bus teisiamas. Pagrindinis kaltinimas, – 1905 m. sausio 9 d. „kruvinojo sekmadienio“ įvykiai.
Tačiau Leninas negalėjo nesuvokti, kad šis kaltinimas dar negarantuoja mirties nuosprendžio paskelbimo. Caras Nikolajus II neliepė šaudyti į žmones, tądien jo apskritai nebuvo Peterburge.
Be to, 1918 m. sausio 5 d. bolševikai surengė savo „kruviną penktadienį“, paleisdami šūvius į daugiatūkstantinę, Steigiamąjį susirinkimą palaikyti susibūrusią minią. Kaip po viso to galima įrodinėti, kad caro rankos suteptos krauju? O argi Lenino ir Dzeržinskio rankos švaresnės?
Na, sakykime, bet kuriam valstybės vadovui galima kažką prikišti. Bet argi kalta buvusio caro žmona Ana Fiodorovna? Ar tik todėl kalta, kad žmona? O už ką teisti Nikolajaus vaikus? Juk dukteris ir sūnų tektų paleisti tiesiog teismo salėje, kartu pripažįstant, kad sovietų sistema represavo nekaltus. Žodžiu, Leninas nedrįso teisti Nikolajaus.
– Sovietmečiu Nikolajaus sušaudymas vaizduotas kaip asmeninė Jekaterinburgo bolševikų iniciatyva. Kas iš tiesų atsakingas dėl šio nusikaltimo?
– 7-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvęs Lenino apsauginis Akimovas pasakojo, kad asmeniškai į Jekaterinburgą išsiuntė Vladimiro Iljičiaus įsakymą įvykdyti egzekuciją. Šį liudijimą patvirtina Ipatijaus namo komendanto Jurovskio atsiminimai ir sargybos viršininkas Jermakovas. Jie pripažino gavę įsakymą iš Maskvos.
Taip pat žinomas 1918 m. gegužės 19 d. Rusijos komunistų partijos CK sprendimas pavesti Nikolajaus bylą Sverdlovui. Būtent todėl caras su šeima išvežtas į Jekaterinburgą – Sverdlovui puikiai pažįstamas vietas, kur gyveno artimi jo bičiuliai-revoliucionieriai. Prieš caro šeimos nužudymą pas Sverdlovą viešėjo Gološčiokinas – vienas Jekaterinburgo komunistų lyderių. Gyveno Sverdlovo bute, buvo instruktuotas.
Liepos 18 d., jau po susidorojimo, bolševikų Centrinis vykdomasis komitetas viešai paskelbė, kad Nikolajus sušaudytas, o jo žmona ir vaikai išvežti į saugią vietą. Tai yra, Leninas su Sverdlovu melavo, kad caro vaikai ir žmona gyvi. Melavo, nes puikiai suprato: paprastų žmonių akimis nieko neprasikaltusių moterų ir trylikamečio berniuko nužudymas – baisiausias nusikaltimas.
– Yra versija, kad šeima sušaudyta todėl, kad artėjo baltieji. Juk jie galėjo sugrąžinti Romanovams sostą...
– Niekas iš Baltojo judėjimo lyderių monarchijos atkūrimo rimtai nevertino. Be to, baltagvardiečių puolimas nevyko žaibiškai. Patys bolševikai spėjo ne tik pasprukti, bet ir prigriebti visą turtą. Išvežti caro šeimą nebūtų sunku.
Tikroji Nikolajaus II šeimos sunaikinimo priežastis kita. Vaikai ir žmona buvo senosios Rusijos, kurios Leninas nekentė, simbolis.
Be to, 1918 m. vasarą šalyje įsiplieskė didžiulis Pilietinis karas. Leninui reikėjo suvienyti partiją. Caro šeimos žudynės bolševikams buvo savotiškas Rubikonas: arba mes nugalėsime bet kokia kaina, arba už viską teks atsakyti.
