Šiemet Valstybės dieną Valdovų rūmų muziejus minėjo ypač iškilmingai. Pagaliau lankytojams atvertos visos rūmų erdvės. Galima apžiūrėti senojo, dar Gedimino laikų Žemutinės pilies bokšto pamatus, karališkąjį miegamąjį, valdovų lobyną, biblioteką ar karalienės Bonos Sforzos pamėgtą rūmų vidaus sodelį.
Šiuo sodeliu ateityje galės gėrėtis ir būsimos Valdovų rūmų kavinės bei restorano lankytojai. Kol kas jų patalpos dar tiktai įrengiamos.
Be to, Valdovų rūmuose veikia ir dvi naujos parodos, kurių eksponatai atkeliavo iš Vokietijos ir Italijos.
Nuo kalavijų iki karūnų
Parodoje „Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos didieji kunigaikščiai: dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II ir Augustui III. Paroda iš Dresdeno valstybinių meno rinkinių“ akys raibsta nuo aukso ir brangakmenių.
Ekspozicijoje – tikros karališkos karūnos, valdovų kalavijai, papuošalai ir apdovanojimai su deimantais ir topazais. Įspūdinga parodos dalis – prabangaus porceliano kolekcija.
Dresdeno valstybiniai meno rinkiniai – viena garsiausių ir turtingiausių muziejinių institucijų ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Jų lobiai prilygsta Vatikano muziejų, Paryžiaus Luvro ar Londono Britų muziejų kolekcijoms. Aštuoni šios institucijos muziejai prisidėjo rengiant Vilniaus parodą, kurioje – net 150 eksponatų.
„Ši Vokietijos ir Lietuvos bendros istorijos ir kultūros paveldo paroda – lituanistinė, nes visi jos eksponatai turi sąsajų su mūsų istorija.
Tokios vertingos senojo mūsų paveldo parodos Lietuva dar neturėjo ir artimiausiu laiku turbūt neturės“, – sakė V.Dolinskas.
Pasak direktoriaus, nemažai jos eksponatų iki šiol niekur nerodyti. Jie gulėjo muziejų fonduose ir buvo specialiai restauruoti šiai parodai. Sugrįžę į Dresdeną nemažai jų taps nuolatinių muziejų ekspozicijų dalimi, taigi daugiau nebeiškeliaus iš šalies.
Lietuviško aukso paslaptis
Vienas pirmųjų parodos eksponatų – Maskvos caro Ivano Rūsčiojo auksinis indas (kaušas). Jis buvo sukurtas iš lietuviško aukso, kurį maskvėnai užgrobė užėmę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestą Polocką.
Šalia – originalūs Žygimanto Augusto pusbrolio šarvai.
Karališkojo dvaro madas ir prabangą atspindi Augusto II apdaras, gausiai papuoštas auksu. Jis pasiūtas apie 1700 metus. Nemažą dalį jo skverno valdovas prarado 1702 metų Klišovo mūšyje, kai švedai įžengė į Lenkiją ir sumušė jo vadovaujamą Abiejų Tautų Respublikos kariuomenę.
Materialine prasme vertingiausi parodos eksponatai – ne karliškasis sostas, papuošalai ar karūnos, o XVIII a. antrosios pusės Baltojo Erelio ordinas – jo elementų iš deimantų rinkinio dalis su žvaigžde, kryžiumi ir špaga. Šis ordinas – 1705 m. Augusto II įsteigtas pirmasis Lenkijos ir Lietuvos valstybinis apdovanojimas.
Valdovai mėgo italų tapybą
Iš Italijos atkeliavusi paroda „Florencija Renesanso ir baroko laikais. Tapyba iš fondo „Cassa di Risparmio di Firenze“ ir banko „CR Firenze“ kolekcijų“ pristato jau ne lituanistinį, o europinės dailės paveldą.
Tai XV–XVIII a. garsių Florencijos dailininkų tapybos darbų rinkinys, papildytas XIX a. šio miesto vaizdais.
Tokios vertės kūrinius pamatyti Vilniuje galima ypač retai. Pasak V.Dolinsko, turbūt tik Jogailaičių bei Vazų dinastijų laikais, na, dar Radvilų giminės kolekcijose galima buvo rasti tokio lygio darbų.
Rengiant šią parodą buvo stengiamasi atrinkti tuos paveikslus, kurie primintų istorines Lietuvos valdovų ir didikų dailės kolekcijas.
Tapybos paroda eksponuojama naujajame Valdovų rūmų Parodų centre.
Jis įrengtas ką tik sutvarkytame rūmų korpuse ir yra 500 kvadratinių metrų ploto. Florencijos kolekcijoje – 44 kūriniai, sukurti garsių Italijos dailininkų, jų mokyklų atstovų ar aplinkos menininkų.
Ankstyviausią Florencijos tapybos tradiciją pristato iki šiol niekur neeksponuotas vėlyvosios gotikos šedevras – dailininko Bicci di Lorenzo (1373–1452) paveikslas „Marijos vainikavimas su angelais ir šventaisiais“.
Toje pačioje salėje galima pamatyti ir brangiausiai įvertintą parodos kūrinį – apie milijoną eurų kainuojantį nedidelį paveikslą „Palaimintasis dominikonas“.
Jo autorius – garsus ankstyvojo Renesanso dailininkas, dominikonų vienuolis Fra Angelico (1395–1455).
Popiežius Jonas Paulius II yra paskelbęs F.Angelico palaimintuoju ir visų katalikiškojo meno kūrėjų globėju.
Tarp kitų parodos įžymybių – Michelangelo mokytojo Domenico Ghirlandaio (1449–1495) ir Raphaelio mokytojo Pietro Perugino (1450–1523) paveikslai.
P.Perugino mokėsi pas Andreą del Verrocchio su tokiomis meno legendomis kaip Sandro Botticelli ir Leonardo da Vinci.
Vienas svarbiausių parodos akcentų – rafinuoto tapytojo ir pirmojo dailės istoriko, garsiojo veikalo „Žymiausių tapytojų, skulptorių ir architektų gyvenimai“ autoriaus Giorgio Vasari paveikslų rinkinys.
