Maskvos patriarchas Kirilas pirmadienį vadovaus procesijai, rengiamai Nikolajaus II ir jo šeimos narių nužudymo 100-osioms metinėms paminėti. Po 1917-ųjų revoliucijos bolševikų žvėriškai nužudytas Nikolajus II ir jo šeimos nariai 2000 metais Bažnyčios buvo paskelbti šventaisiais kankiniais.
Bolševikai 1918 metais Uralo mieste Jekaterinburge sušaudė carą Nikolajų, jo žmoną Aleksandrą, penkis jų vaikus, tarnaitę, virėją ir gydytoją.
Tačiau Bažnyčia, kurios dauguma vadovų yra konservatyvių pažiūrų, vis dar nesutaria dėl caro šeimos palaikų autentiškumo.
Valstybė šios egzekucijos metinių oficialiai neminės.
1998 metais tuomečio Rusijos vadovo Boriso Jelcino vyriausybė palaidojo dar 1979 metais rastas Nikolajaus, jo žmonos ir jų trijų dukterų kaulų liekanas. Jų autentiškumas buvo patvirtintas DNR tyrimais, tačiau net po 20 metų Bažnyčia nesutinka pripažinti šių tyrimų rezultatų.
Ji nepripažįsta ir dar dviejų caro vaikų – Aleksejaus Marijos – palaikų, kurie po egzekucijos buvo atskirti nuo kitų ir rasti 2007 metais. Vyriausybei nepavyksta susitarti su Bažnyčia dėl jų palaidojimo.
Stačiatikių bažnyčia tvirtina, kad 11 savo aukų apdegusius kūnus bolševikai palaidojo Uralo miške. Vėliau ten buvo pastatytas didžiulis vienuolyno kompleksas.
Artėjant šios liūdnos datos minėjimo šimtmečiui, kai kurie Rusijos laikraščiai retoriškai klausia, ar patriarchas Kirilas pagaliau pripažins rastų palaikų autentiškumą.
„Asmeninis konfliktas“
1998 metais velionis patriarchas Aleksejus sumenkino valstybines laidotuves, per kurias Nikolajaus II kaulai buvo perkelti į kriptą Petropavlovsko tvirtovėje Sankt Peterburge. Į apeigas „nežinomiems palaikams“ palaidoti jis pasiuntė vieną vyskupą.
Oficialiai Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarchatas tvirtina, kad nepakanka įrodymų DNR tyrimų rezultatams patvirtinti, ir kaltina valdžią siekiant nustumti Bažnyčią į antrą planą.
„Niekas tikrai nežino, kas atsitiko, nes jau nebėra nė vieno, kuris ten buvo“, – sakė Rusijos stačitikių bažnyčios ekspertė Ksenija Lučenko, kalbėdama apie kilusį ginčą.
Jos nuomone, susidariusios įtampos priežastis gali būti Bažnyčios ir valstybės pareigūnų „asmeninis konfliktas“.
Vienas liberalių pažiūrų dvasininkas Andrejus Kurajevas naujienų agentūrai AFP sakė, kad Bažnyčia yra labiau linkusi tikėti egzekucijos versija, kurios laikėsi antibolševikinės pajėgos po revoliucijos pilietinio karo metais.
„Didžiulio sąmokslo teorija“
„Per 20 metų tai virto didžiulio sąmokslo teorija“, – kalbėjo K.Lučenko.
Egzistuoja versija, kad Sovietų Sąjungos įkūrėjas Vladimiras Leninas laikė Nikolajaus galvą savo kabinete. Pagal kitą versiją, jauniausieji caro vaikai Aleksejus ir Marija stebuklingai išsigelbėjo ir dabar gyvena užsienyje.
Praėjusį rudenį Bažnyčios patriarcho kultūros tarybos vadovas vyskupas Tichonas Ševkunovas, prezidentui Vladimirui Putinui artimas žmogus, iškėlė „ritualinio nužudymo“ galimybę, leisdamas suprasti, kad buvusį carą nužudė žydai. Jis neigė antisemitizmą.
Pasak A.Kurajevo, ši interpretacija yra gana paplitusi Bažnyčios sluoksniuose, kuriuose dabar vyrauja radikaliai konservatyvių pažiūrų dvasininkai.
„Bažnyčios grupės, palaikančios gerus santykius su mokslu, buvo nustumtos į šalį po „Pussy Riot“ skandalo“ 2012 metais“, – sakė jis, kalbėdamas apie šios kontroversiškos merginų pankroko grupės akciją vienoje Maskvos bažnyčių, nukreiptą prieš V.Putiną.
Šis incidentas smarkiai paveikė Bažnyčią, o jos radikaliųjų veikėjų pozicijos nuo to laiko kasdien stiprėja, nurodė dvasininkas.
Patriarchas Kirilas „bijo“ pripažinti palaikus, nes vengia itin konservatyvių pažiūrų dvasininkų atkirčio. Dauguma jų iki šiol neatleidžia Kirilui už tai, kad šis paspaudė ranką popiežiui Pranciškui 2016 metais, sakė A.Kurajevas.
Skaldantis veikėjas
Bažnyčios reikalai, įskaitant caro Nikolajaus II palaikų klausimą, tapo „politizuoti“ Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovu išrinkus patriarchą Kirilą, sakė Rusijos mokslų akademijos religijos ekspertas Romanas Lukinas.
Pernai pastatytas vaidybinis filmas „Matilda“ apie caro Nikolajaus ir vienos balerinos meilės romaną smarkiai supriešino visuomenę.
„Tai parodė, kad Nikolajus II yra veikėjas, galintis suskaldyti rusų stačiatikių visuomenę, o patriarchas siekia to išvengti.
Caro Nikolajaus II ir jo šeimos nužudymo minėjimo gedulingos apeigos vyks Ganina Jamos vienuolyne netoli Jekaterinburgo, į rytus nuo Uralo kalnų.
„Problema ta, kad patriarchas lydės procesiją į vietą, kuri, naujausių tyrimų duomenimis, nėra jų mirties vieta“, – sakė A.Kurajevas.
„Nepatogus“ V.Putinui
Pasak A.Lučenko, V.Putinui „mažiau rūpi“ palaidoti buvusio caro šeimos narių palaikus, kitaip negu jo pirmtakui B.Jelcinui, kuriam šios pastangos buvo tarsi „asmeninė atgaila“.
V.Putinas „negarbina Nikolajaus II. Jo didvyriai yra Aleksandras III ir Aleksandras Neviškis“, sakė ekspertė, kalbėdama apie Nikolajaus II tėvą ir XIII amžiaus Rusios kunigaikštį, sutriuškinusį Livonijos ordino kariauną ant užšalusio Peipaus (Čiudo) ežero.
Vis dėlto šį ginčą ji pavadino „nepatogia situacija“ V.Putinui, palaikančiam glaudžius ryšius su Bažnyčia.
„Tai kažkaip erzina (Kremlių)“, – sakė A.Lučenko ir pridūrė, kad valdžia norėtų, jog tai baigtųsi.
Bažnyčios prašymu 2015 metais Rusija atnaujino Aleksejaus ir Marijos palaikų tyrimą, dėl kurio, kaip pranešama, teko ekshumuoti Aleksandro III palaikus. Tačiau praėjus trejiems metams šio tyrimo rezultatai dar nėra paskelbti.
„Bažnyčia dar nesuformulavo savo pozicijos dėl tyrimo rezultatų“, – sakė patriarchas Kirilas praėjusį lapkritį.
Tačiau tėvas A.Kurajevas kaltina Bažnyčią tiesiog nenorint viešai skelbti rezultatų, leisdamas suprasti, kad jie greičiausiai atitinka ankstesnių DNR tyrimų išvadas.
„Jie padarė mokslinę klaidą ir dabar nenori trauktis atgal“, – pareiškė jis.
