Kaune pradėtos organizuoti išskirtinės ekskursijos „riboŽENKLIAI.KAUNAS“, kurios į tarpukario laikinąją sostinę, jos pastatus ir čia gyvenusius bei šalį valdžiusius žmones leidžia pažvelgti naujai.
Jų rengėjai siūlo pasivaikščioti po miestą klausantis ne įprasto gido pasakojimo. Ekskursijos dalyviai eina paskui vedlį ir ausinėse girdi tekstą, muzikos ir garsų kompozicijas, įvairiose erdvėse stebi dviejų dešimčių šokėjų atliekamas šiuolaikinio šokio interpretacijas.
Istorijas pasakoja TV laidų vedėjas, žurnalistas ir rašytojas Rytis Zemkauskas, aktorius, radijo ir TV laidų vedėjas Sigutis Jačėnas, Klaipėdos dramos teatro aktoriai Nijolė Sabulytė, Edvardas Balsys, režisierius Gytis Padegimas, choreografė Birutė Letukaitė-Komskienė, aktorius bei šokėjas Petras Lisauskas, kuris už vaidybą režisierės Ramunės Čekuolytės-Che filme „Stiklainis uogienės“ buvo įvertintas Sidabrine gerve.
„Ieškojome profesionalų, kurie vien balsu perteiktų tarpukario epochą ir dvasią, – pasakojo ekskursijos sumanytoja ir teksto autorė Sondra Simanaitienė. – Kai kuriuos tekstus siūlėme pabandyti skaityti keliems aktoriams ar TV laidų vedėjams. Pasirinkome tuos, kurie geriausiai tiko.“
Spektaklio-ekskursijos rengėjas Mindaugas Žiedelis sakė, kad nereikėjo ilgai galvoti, kas taps pagrindiniu veikėju – pasakotoju.
„Juo tapti pasiūlėme žinomam kauniečiui TV laidų vedėjui R.Zemkauskui (47 m.), kurio sodrus ir malonus balsas, taisyklinga dikcija puikiai tinka šiam vaidmeniui. Be to, šio žmogaus balsą nesunkiai atpažįsta daugelis ekskursantų“, – įsitikinęs M.Žiedelis.
Kam skirti vieno garsiausių tarpukario Kauno pastatų – Lietuvos banko – vaidmenį, kūrybinei komandai taip pat nekilo klausimų. Į ekskursantus kreipiasi emocingai kalbantis aktorius S.Jačėnas (54 m.).
„1928 metų šaltą gruodžio dieną mane, neoklasicistinio stiliaus banko rūmus, suprojektavo iškilus architektas Mykolas Songaila, o pašventino kunigas prelatas Jonas Mačiulis-Maironis, – ausinėse girdėti S.Jačėno balsas. – Simbolinę atidarymo juostelę perkirpo ponia prezidentienė Sofija.
Prezidentas Antanas Smetona dėl ligos nedalyvavo.
Bet dėl to garbės nesumažėjo. Juk iškilmėse dalyvavo pirmoji ponia, kuri aktyviai reikšdavosi savo vyro reikaluose.
Tuo metu Kaune netgi sklandė politinis anekdotas: Lietuvą valdo dvi seserys Chodakovskos – Sofija, prezidento A.Smetonos žmona, ir Jadvyga, ministro pirmininko Juozo Tūbelio žmona.“
Tarpukario Lietuvoje svarbių ir patikimų Finansų ministerijos rūmų vardu kalba sodraus moteriško balso aktorė 73 metų N.Sabulytė.
Ji su ironija kreipiasi į S.Jačėno įgarsinamą personažą: „Gerbiamasis Lietuvos banke, pamenate, spaudoje jus vadino vyriškiu, neturinčiu kelnių, bet nepamirštančių užsidėti katiliuko ant galvos?
Įžvelgčiau panašumų tarp jūsų ir ministro pirmininko Augustino Voldemaro – jūs abu turėjote didelių ambicijų.
A.Voldemaras buvo europinio lygio istorikas, mokslinius straipsnius rašęs lotynų, prancūzų, vokiečių, švedų kalbomis.
Politikas, kuris vos apšilęs ministro pirmininko poste ėmė reguliuoti pačių Smetonų gyvenimą.
Manoma, kad kaip politikas jis buvo neprotingai užsispyręs, aklai pasitikėjo savimi, o dargi garsėjo kaip nekuklus kavalierius. Gal jį veikė žemo vyro sindromas?
Mano sienos turi ausis, tad teko girdėti, kaip jaunos referentės šnabždėjosi bijančios likti vienos su garsiuoju politiku.“
Ekskursijos sumanytojams teko paplušėti ieškant Nykštuko, šalia Vytauto Didžiojo karo muziejaus esančios skulptūros, balso. Jis turėjo būti šmaikštus, žaismingas, išskirtinio tembro.
Po ilgų svarstymų ir atrankos buvo pasirinktas aktorius P.Lisauskas (35 m.).
„Karo muziejui įsivaikinti mane atidavė grafas Aleksandras Tiškevičius. Atvykau į Kauną iš Kretingos, ne taip seniai – 1924-aisiais.
Mano likimo broliai liūtai prie muziejaus pasirodė prieš pat karą, grafas Jonas Tiškevičius juos atsiuntė iš Astravo dvaro“, – įgarsina P.Lisauskas.
Romantišku balsu žavinčiam aktoriui E.Balsiui buvo patikėtas dainuojančio ir dūsaujančio, eilėmis kalbančio kareivio vaidmuo. Jo lūpomis skamba Salomėjos Nėries ir Teofilio Tilvyčio eilės.
