Bažnyčios kieme, priešais rūsio duris, yra kapas, ant kurio – keturių žmonių atminimas. „1944 metais, kai jau buvo priartėjusi rusų armija, šioje vietoje ant gyvenamojo namo nukrito bomba. Vokiečių atakos metu šie žmonės žuvo, todėl buvo palaidoti bažnyčios kieme“, – rakindamas duris pasakojo A. Umbrasas.
Pravėrus duris ir mūriniais laiptais lipant žemyn į Palangos bažnyčios rūsius, mus pasitinka advento laukianti prakartėlė, kitoje pusėje – nebenaudojami seni vargonai. Apie 100 kv. metrų plote laikomi įvairiausi bažnyčios reikmenys – paveikslai, žvakidės, religinių apeigų apranga, dekoracijos, senos knygos, spintos ir komodos.
Tarp daugybės daiktų žvilgsnis užkliuvo už metalinio kibiro, prie kurio rankenos buvo pritvirtinta grandinė – po dulkėtu dangčiu slypėjo gilus, mūrinis šulinys, jo dugne – skaidrus vanduo.
„Šulinys yra, vandens yra – karo metu žmonės čia išgyventų. Lieka tikėtis, kad karo nebus“, – sakė zakristijonas.
Tiesa, šulinys dabar nenaudojamas – bažnyčioje yra vandentiekis.
Pačiame rūsyje įrengtas ir šildymo mazgas. „Kai visoje Palangoje sovietmečiu buvo diegiamos šildymos sistemos, ji įrengta ir Palangos bažnyčioje. Beje, ši bažnyčia sovietų okupacijos metu nebuvo paversta sandėliu, kaip kad kitur. Čia vyko pamaldos“, – pasakojo A. Umbrasas.
Rūsiuose, kur laikoma daugybė istorinių reliktų, įrengta ir priešgaisrinė sistema. Senovinėms knygoms ir daiktams bus pastatyta ugniai atspari spinta.
Kaip tik šią vasarą bažnyčios bokšte atidaryta apžvalgos aikštelė, sutvarkytos palėpės, o kai kurie istoriniai daiktai atsidūrė rūsyje. Kaip minėjo zakristijonas, ateityje planuojama bažnyčioje atidaryti ir muziejų, kur bus eksponuojami įvairiausi istoriniai objektai.
Zakristijonas iš archyvų ištraukė šimtmečius menančių daiktų – lenkų kalba dar XIX amžiuje spausdintų maldaknygių, enciklopedijų, lotyniškų Romos mišių, kirilica pažymėtų senų varpelių, šviestuvų, paveikslų.
Nuotraukų galerijoje galite iš arčiau susipažinti, kas slypi Palangos bažnyčios rūsiuose. Anot zakristijono, rūsiai įrengti tik toje pusėje, kur yra bažnyčios altorius – po pagrindiniu bažnyčios grindiniu požemių nėra.
Apsilankymo metu Palangos bažnyčioje Klaipėdos pasauliečių pranciškonų ordinui buvo perduota pranciskoniškosios šeimos karalienės ikona, sukurta 2018 metais Lietuvoje rengiantis trečiajam europos OFS ir Jaupra kongresui. Ikona nuo kovo mėnesio tęsia piligrimystę po Lietuvą ir Europą.
Pirmoji Palangos bažnyčia iškilo 1554 – 1590 metais. Po beveik 200 metų toje pačioje vietoje buvo pastatyta nauja medinė bažnyčia. Kai XIX a. pabaigoje Palanga ėmė populiarėti kaip kurortas, klebonas Juozapas Šniukšta iniciavo naujos bažnyčios statyBas. Neogotikinio stilaus raudonų plytų bažnyčia buvo suprojektuota švedų architekto K.L Strandmanno.
Mediena statyboms buvo parūpinta iš grafo Tiškevičiaus miškų, akmenys pamatams buvo vežami iš jūros. 1899 metais pašventintas tik kertinis akmuo, o jau 1906 metais pašventinta visa, 24 metrų aukščio bokštą turinti bažnyčia. Ji užbaigta 1907 metais – tai liudija ir romėniški skaičiai virš pagrindinių vartų.
Neogotikinės bažnyčios interjerą puošia virtražai „Apreiškimas“, „Klūpanti Marija“ ir „Elžbietos aplankymas“, Tulūzoje, J. Monna dirbtuvėse pagaminti balto marmuro altoriai. 1931 m. Palangos bažnyčios bokšte sumontuotas Vokietijoje pagamintas laikrodis.
Jo mechanizmas prijungtas prie didžiausio iš keturių bažnyčios bokšte kabančių varpų. 1976 – 1978 m. pastatyti nauji šešiolikos registrų meistro E. Aleknos pagaminti vargonai, kuriuos visai neseniai pakeitė Belgijoje pagaminti kompiuteriu valdomi vargonai.
