Žymaus lietuvių kompozitoriaus, dirigento, pianisto, pedagogo Balio Dvariono (1904–1972) rankraščius LMTA Mokslo centro Etnomuzikologijos skyriaus Muzikinio folkloro archyvui perdavė kompozitoriaus sūnus profesorius Jurgis Dvarionas.
Rankraščiuose – lietuvių liaudies dainos, užrašytos beveik visoje Lietuvos teritorijoje: Zarasų, Kretingos, Raseinių, Utenos, Kauno, Šakių apskrityse. Dėl istorinių aplinkybių rinkinyje tėra tik viena daina iš Dzūkijos. Datos (tikėtina, kad užrašymo) nurodytos nuo 1932 iki 1933 metų.
Rankraščiuose 124 daina sunumeruota su pilna melodija ir tekstu, 15 melodijų be tekstų (tik pirma eilutė po natomis), keletas dainų tekstų fragmentų. Dainos tvarkingai sunumeruotos greičiausiai vėliau, jau darant sąrašą, bet jo numeracija (iš viso 128 dainų pavadinimai) neatitinka skaičių, pažymėtų prie atskirų dainų.
Galima manyti, kad buvo planuojama sudaryti rinkinį, bet planams nebuvo lemta išsipildyti. Taip pat rankraštyje galime perskaityti užuominų, kad dainos rinktos, planuojant kūrybines idėjas: šalia dainų keletoje vietų papildomai perrašyta keletas taktų ir pastaba „geriau be to“; yra nuorodų, kuriose tonacijose daina skambėtų geriau.
Fiksuoti pilni tekstai. Yra dainų užrašymų su pastabomis „žodžiai bus“. Lieka neaišku, kokiomis aplinkybėmis kompozitorius tikėjosi jį atsirasiant. Gal tuo metu tai buvo pakankamai populiarios melodijos ir tekstai gerai žinomi, todėl neskubėta jų užrašyti. Yra dainų labai retai sutinkamais tekstais ar net, tikėtina, kompozitorių patraukusių originaliais siužetais autorinės kūrybos tekstų.
Dauguma užrašytų dainų tradicinės, atspindinčios regioninės tradicijos bruožus. Melodijos užrašytos ranka. Visos absoliučiame aukštyje. Kai kurie rankraščiai su pastabomis. Yra sunkiai išaiškinamų pažymėjimų: sunku atspėti, ką galėtų reikšti dažnai sutinkama pabraukta raidė P. Yra dainų, užrašytų dviem balsais, bet nurodyta tik viena dainininkė. Lieka neaišku, ar antrą balsą padainavo ta pati pateikėja, ar B. Dvarionas jausdamas dainos prigimtį iš karto prirašė antrą balsą. Taip pat sunku spręsti, ar vienbalsėje melodijoje žyminas retsykiais pasirodantis antras balsas, ar natos po melodija reiškia variantus posmuose.
Rinkinyje yra ne viena įdomi dermė sena melodine struktūra. Yra dainų, kuriose galima įžvelgti dar neįsivyravusį regione daugiabalsumą. Užrašytojas, tikėtina, nekreipė dėmesio į intonavimo netolygumus. Folkloro dainininkai dažnai sistemingai nukrypsta nuo Vakarų Europos klasikinėje muzikos kultūroje įprasto derinimo, intonuoja žemiau, ar aukščiau dermių laipsnius. Dvarionas derminės kaitos nežymi. Pastebėtą nuokrypį nuo temperuoto derinimo sistemos randame labai retai. Jis pažymėtas kaip moduliacija.
Užrašymuose atsispindi ypatingas jautrumas tradicinei metroritmikai. Kruopščiai įvertinta melodijos artikuliacija ir pasirinkta užrašymo schema. Fiksuojamas kintamas metras, tiksliai sužymėta metroritminės kaitos sistema kiekviename dainų posme. Tai sunku būtu padaryti vėliau, todėl tikėtina, kad B. Dvarionas užrašymo metu iš karto analizuodavo melodijas ir žymėjosi esmines melodijų savybes. Kai kur užrašuose išskirti melodijų variantai, užrašyti atskiroje penklinėje. Yra užrašymų, mirgančių variantų fragmentais.
Ypatingai įdomūs dainų vertinimai: „Pavyzdys niekam tikęs“ – apie Jaunimo meilės dainą „Auga kieme pušelė“ (Žemaičių Kalvarija). Šiandien etnomuzikologams ši daina – tikra vertybė. Melodija gan tipinė šiam regionui (Mažorinio atspalvio A-B/A1-B1 forma), bet originalus, gražiai išplėtotas tekstas sutinkamas retai, labiau paplitę kiti teksto variantai tuo pačiu siužetu.
„Pavyzdys niekam tikęs“ – pastaba prie tipinės, gražios žemaitiškos dainos iš Naumiesčio apylinkių. Ką tuo norėjo pažymėti kompozitorius, lieka mįslė. Iš neišbaigto užrašymo galima spėti buvus itin sudėtingos metroritminės struktūros, melizmų gausa pasižyminčią tradicinę žemaitišką dainą, kuriai, rodos, taip ir nepavyko rasti rakto skambesiui fiksuoti natomis.
Rinkinyje yra įrašų, atskleidžiančių ne tik muziko profesionalo talentą, bet ir paryškinančių pačios asmenybės bruožus. Bene žaviausia pastaba apie dainą Nr. 18 iš Zarasų (Ežerėnų) apylinkių: dainos siužetas pasakoja, kaip mergelė neįsileidžia bernelio į klėtelę. Šalia pieštuku rašyta pastaba: „tai yra brudas“.
Archyvo darbuotojai konsultuojasi su rankraščių restauravimo specialistais, siekdami užtikrinti kuo geresnes vertingo rinkinio išsaugojimo sąlygas. Rinkinį galima peržiūrėti Muzikinio folkloro archyve. Etnomuzikologijos studijoms tai neįkainojama vertybė.
Parengė Varsa Zakarienė, Virginija Baranauskienė, Žaneta Svobonaitė
