Forto erdves švietimui ir edukacijai pritaikantis neformalaus švietimo įstaigos vadovas Vladimiras Orlovas teigia, kad realybe tapo veik prieš dvejus metus prasidėjęs projektas, vystytas nuo idėjos pritaikyti vieną forto kazematą matematikai, sukuriant komfortišką aplinką, kurioje istoriniai forto interjerai susidraugautų su moderniais mokykliniais baldais ir įranga.
Anot V. Orlovo, dirbant su vaikais, tobulėti ir atsinaujinti reikia nuolat, o geriausių Europos Sąjungos patirčių analizė padėjo įstaigai tiksliau atsirinkti būtinas plėtros kryptis. „Vieną iš tokių krypčių sėkmingai įgyvendinome šiemet VII forte įrengę Matematikos kazematą, o šalia jo – fizikai, programavimui bei kompiuteriniam projektavimui pritaikytą laboratoriją“, – naujoves vardijo neformalaus švietimo mokyklos vadovas.
Nauja matematikos klasė sukurta pagal architekto Pavelo Balbatunovo projektą, kuriame pavyko suderinti savitą XIX a. VII forto kareivinių fortifikacinį interjerą ir moksleiviams būtinus komforto reikalavimus.
„Matematika dažniausiai bendrojo lavinimo mokyklose pristatoma kaip sunkus mokslas, tad moksleivis prisibijo sudėtingų formulių ir uždavinių, kurių praktinės paskirties jis nemato ir nesupranta. Dėl to natūraliai mokymosi procese atsiranda spragų, o mokinys ima tiesiog bijoti matematikos“, – patirtimi dalijosi VII forto matematikos mokytoja Rytė Benešiūnaitė.
Įvertinus tai, VII forte veikianti neformalaus švietimo mokykla pasirinko visiškai kitokią matematikos mokymo koncepciją – moksleiviai draugystę su matematika pirmiausia mezga spręsdami praktines užduotis: dėliodami mozaikas, kurdami brangakmenius iš popieriaus ir matuodami jų masę arba nagrinėdami simetrijos dėsnius kaleidoskope. „Vėliau vaikams pamačius sprendimui reikalingą formulę arba sužinojus naują dėsnį, nekyla mokykloje dažnai kartojamo klausimo: „Kam man to reikia ?“ – pastebėjo matematikos mokytoja.
Nemažai dėmesio naujose mokymuisi pritaikytose erdvėse skirta komfortui ir estetikai. „Ne kartą net iš patyrusių mokytojų girdėjau, kad matematikai užtenka tiesiog popieriaus, liniuotės ir pieštuko. Tačiau net jei Pitagoras savo teoremas įrodinėjo turėdamas tik primityvias priemones, tai nereiškia, kad XXI amžiuje mokydamiesi vieno svarbiausių mokslų, mes turime tenkintis atgyvenomis ir skurdžia aplinka“, – įsitikinęs VII forto vadovas V. Orlovas.
Jo nuomone, naujos edukacinės erdvės VII forte – tai ženklas, kad jauna neformalaus švietimo mokykla auga kartu su savo moksleiviais ir yra pasiryžusi kasmet tobulėti nepaprastoje, bet labai svarbioje bei įdomioje veiklos srityje, siekdama tapti pažangia Lietuvos neformalaus švietimo gamtos ir tiksliųjų mokslų mokykla.
Kauno tvirtovės VII forto pranešime pabrėžiama, kad ne pirmus metus veikianti neformaliojo švietimo mokykla padeda moksleiviams pažinti gamtos ir tiksliuosius mokslus praktiškai, taikant moderniam švietimui aktualius bei efektyvius „Phenomenon-based learning“ metodus.
