Minint šią datą, Lietuvos ypatingasis archyvas skelbia agento „Solist“ pranešimo apie Kiprą Petrauską, 1948 m. pavasari perduotą Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Kauno skyriui, santrauką.
Pranešimas saugomas į Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Informacinio centro fondą įrašytoje byloje, kurioje yra Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Kauno skyriaus 5 poskyrio surinkti agentų ir informatorių pranešimai apie Kauno miesto gyventojų reagavimą į 1948 m. gegužės 22‒23 dienomis vykdytą partizanų ir partizanų rėmėjų šeimų trėmimo operaciją „Vesna“ (liet. ‒ „Pavasaris“).
Agentūrinio pranešimo santraukoje nurodoma, kad [Lietuvos SSR valstybinio operos ir baleto] teatro solistas Kipras Petrauskas 1948 m. gegužės 21 d. agentui pareiškė, kad „bolševikai pradėjo žmonių išvežimą iš Lietuvos. Jis [Kipras Petrauskas] pasakojo, kad pas jį lankėsi kažkokia moteris, kuri įspėjo, kad jį [Kiprą Petrauską], o taip pat artistę Staškevičiūtę [tikėtina, kad agentūriniame pranešime minima operos solistė Aleksandra Staškevičiūtė (1899‒1984)] taip pat išveš.
Kipras Petrauskas pasakė kad į šį išvežimą jis žiūri kaip į lietuvių tautos naikinimą. Gegužės 22 d. jis informatoriui pasakė, kad Anglija ir Amerika pareiškė sovietinei vyriausybei protestą (dokumente „demaršą“) ir pareikalavo nutraukti lietuvių išvežimą“.
Dokumente taip pat rašoma, kad 1948 m. gegužės 25 d. Kipras Petrauskas buvo iškviestas į Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) Kauno miesto komitetą.
Grįžęs jis teatro administratoriui Adomavičiui (tikėtina, kad agentūriniame pranešime minimas Pijus Adomavičius (1888‒1978) ‒ kompozitorius, dirigentas, ilgametis Kauno valstybės teatro bei Lietuvos SSR valstybinio operos ir baleto teatro administratorius) pasakė: „Jie, tikriausiai nori, kad aš dėl išvežimo kreipčiausi į žmones ir pasakyčiau kalbą, bet jie iš manęs to nesulauks“.
1948 m. gegužės 22‒23 dienomis sovietinių represinių struktūrų ir karinių pajėgų vykdyta didžiausia masinio trėmimo operacija „Vesna“, kurios metu į Krasnojarsko kraštą, Irkutsko sritį, Buriatijos-Mongolijos ASSR buvo ištremta apie 40 tūkst. Lietuvos gyventojų, kėlė nerimą ne tik ryšius su ginkluotu pogrindžiu palaikiusiems, antisovietiškai nusiteikusiems kaimų ar nedidelių miestų gyventojams, bet ir sovietiniam režimui lojaliems tuomečio kultūros elito atstovams.
Nepaisant to, kad trėmimai buvo vykdomi griežtai laikantis slaptumo, daugelis Lietuvos gyventojų apie juos žinojo ir turėjo aiškią nuomonę.
Su agento „Solist“ pranešimu galima susipažinti Lietuvos ypatingojo archyvo interneto svetainėje ČIA (https://www.archyvai.lt/lt/lya/lssr-mgb-agento-m5vy.html ) arba paskyroje Facebook socialiniame tinkle (https://www.facebook.com/lietuvosypatingasisarchyvas).
Lietuvos ypatingojo archyvo informacija